Griūva sostinės savivaldybės planai iš senamiesčio kone visiškai išguiti automobilius. Žadėtų griežtų apribojimų nebus, o ir pati rinkliavos už įvažiavimą į senamiestį idėja gali žlugti.

5 litai, o gal ir mažiau

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Romas Adomavičius, rinkliavą tikimasi įvesti gegužę arba birželį. Tiesa, tai optimistinis scenarijus: tokio trumpo laiko užteks esą tik tokiu atveju, jei greitai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos, o savivaldybei pavyks rasti įmonę, kuri sutiktų už palankią kainą įdiegti į senamiestį važiuojančių automobilių kontrolės sistemą.

Pašnekovo teigimu, seniai atsisakyta planų nustatyti vienkartinį 10 litų mokestį už įvažiavimą į senamiestį.

"10 litų mokesčio ir negalėtų būti. Pirminiame projekto variante buvo pateikta tokia alternatyva – 10 litų mokėtų tie, kurie už įvažiavimą atsiskaitytų grynaisiais. Bet galimybės mokėti grynaisiais nesudarysime, nes dėl to susidarytų didžiulės eilės senamiesčio prieigose. Kalbama apie normalų tranzito per senamiestį mokestį – 5 litus. Dėl šio mokesčio dydžio dar gali būti diskutuojama. O gal ir ne", – svarstė R.Adomavičius. Metinio įvažiavimo į senamiestį mokesčio suma kol kas nekinta – planuojama, kad savotiškas įvažiavimo į senamiestį abonementas kainuos 1250 litų.

Apmokestins ne visus

Miesto valdžia švelnina savo planus apmokestinti visą į senamiestį atvykstantį transportą. Vicemero teigimu, su reikalais, į darbą, kavinę ar teatrą atvykstantiems vairuotojams rinkliava neturėtų būti taikoma.

"Bet turime dar patikslinti, ar techniškai bus įmanoma nustatyti, kiek laiko mašina išbuvo senamiestyje. Procedūra nėra tokia paprasta. Tačiau, manau, tai padaryti įmanoma", – pridūrė politikas.

Pasak jo, yra dvi alternatyvos. Pagal pirmą minėti žmonės apskritai nebus apmokestinami. Tačiau jeigu techninės kliūtys to neleis padaryti, jie esą galės susigrąžinti rinkliavos sumą.

Be to, rinkliavos esą išvengs ir senamiestyje gyvenantys vilniečiai. "Senamiesčio gyventojų apmokestinti tikrai neketiname", – ramino R.Adomavičius.

Reikia keisti įstatymus

Tiesa, planai apmokestinti įvažiavimą į senamiestį gali žlugti. R.Adomavičiaus teigimu, pirmiausia reikia sulaukti tam tikrų įstatymų pataisų. Svarbiausios pataisos susijusios su baudų vairuotojams skyrimo tvarka.

Pagal dabartinę tvarką, norint skirti baudą (ar, šiuo atveju, įvažiavimo į senamiestį mokestį), reikia identifikuoti ne tik mašinos šeimininką, bet ir asmenį, kuris ją tuo metu vairavo. Jeigu Seimas pakeis tvarką ir leis rinkliavą skirti tiesiogiai automobilio šeimininkui, esą bus galima pradėti ruoštis ir apmokestini įvažiavimą į senamiestį.

"Laukiame labai svarbaus sprendimo, kad būtų galima skirti baudą tiesiai automobilio savininkui. Tai leistų mums nestatyti užkardų, nes su jomis nieko čia nenuveiksime – tik paralyžiuosime miestą", – teigė Vilniaus vicemeras. Pasak jo, jeigu Seimas nepakeis minėtos tvarkos, planų įvesti rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį teks atsisakyti.

Kainuos apie 2 milijonus

Pagal optimistinį scenarijų konkursas įdiegti į senamiestį važiuojančių mašinų kontrolės sistemą turėtų būti paskelbtas per mėnesį ar pusantro. Jeigu konkursas vyks be sutrikimų, o jo rezultatai nebus apskųsti teismui, sistema galėtų pradėti veikti jau gegužę ar birželį.

Anksčiau skaičiuota, kad ši sistema iš kiauro sostinės biudžeto pareikalaus apie 2,5 mln. litų. Dabar kaina krinta. "Dabar galvojame, kad kaina nesieks ir 2 mln. Bet viską parodys konkursas", – sakė R.Adomavičius.

Kaip viskas keitėsi

Tas pats R.Adomavičius dar prieš porą mėnesių dienraščiui teigė, esą įvažiavimas į senamiestį privalo būti apmokestintas visiems be išimties, o verslininkams, kurie išsigando, kad praras klientus, jis atkirto, esą senamiestis – ne pati geriausia vieta verslui. Per trumpą laiką pasikeitė ne tik vicemero požiūris.

Rinkliava už įvažiavimą į senamiestį pradėta rimtai svarstyti praėjusių metų vasaros pradžioje. Skaičiuota, kad per metus sostinės biudžetas iš rinkliavos pasipildys maždaug 8 mln. litų. Pirminiame plane buvo numatyti ir užkardai: aštuoni užtvarai turėjo būti įrengti Latako, Universiteto, L.Stuokos-Gucevičiaus, Totorių, Islandijos, Bazilijonų, Trakų ir Subačiaus gatvėse. Tačiau šios minties greitai atsisakyta, kaip ir planų prie užtvarų rinkti mokestį grynaisiais.

Rinkliava turėjo užgulti ne tik eilinių vilniečių bei miesto svečių pečius. Metinis leidimas įvažiuoti į senamiestį eiliniam vairuotojui turėjo kainuoti 1250 litų, taksi automobiliui – perpus pigiau. Planuota paspausti ir specialiąsias tarnybas – už kiekvieną policijos, greitosios pagalbos ir ugniagesių automobilį jie turėjo susimokėti po 60 litų: tiek esą kainuotų įrenginys, kuris automatiškai duotų signalą pakelti užtvarą. Planuota, kad po 60 litų už metinį leidimą atvažiuoti iki savo namų turės pakloti ir senamiestyje gyvenantys vilniečiai.

Pasklidus tokioms žinioms, pasipiktino tiek eiliniai miestiečiai, tiek verslininkai ir specialiųjų tarnybų atstovai. Verslininkai ypač piktinosi tuo, kad valdžia sumanė pirma apriboti įvažiavimą į senamiestį, o tik paskui jo prieigose pastatyti papildomas automobilių stovėjimo aikšteles. Baimintasi, kad per krizę sunkiai gyvuojantis verslas senamiestyje apskritai žlugs.

Per pusmetį pasikeitė labai daug. Atsisakyta užtvarų – juos turėtų pakeisti vaizdo kameros su specialiais skaitytuvais. Nebekalbama apie rinkliavą senamiesčio gyventojams ir su reikalais į miesto centrą atvažiavusiems žmonėms, specialiosioms tarnyboms, o pati rinkliavos suma gali subliūkšti. Seimas neskuba svarstyti Vilniaus politikams taip reikalingų įstatymo pataisų – jos iš stalčiaus į stalčių keliauja jau keletą mėnesių.

Apytikriais skaičiavimais, per parą į senamiestį įvažiuoja apie 60 tūkst. automobilių, iš jų net 40 tūkst. istorinį senamiestį tik kerta. Būtent tranzitinio eismo "nuvijimą" nuo senamiesčio sostinės valdžia nurodė kaip pagrindinį prieštaringai vertinamo plano uždavinį.