Universitetų reitinguose pirmauja Vilniaus universitetas, kolegijų – Vilniaus kolegija

Dalykiniuose universitetų ir kolegijų reitinguose atitinkamai pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

Pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 36-iose studijų kryptyse, Vilnius TECH universitetas – 12-oje studijų krypčių.

Vertino kokybę

Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – pirmas dešimtadalyje visų vertintų studijų krypčių, Kauno technologijų universitetas – 6-iose studijų kryptyse.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Kauno technikos, Vilniaus dizaino bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija.

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras vertinant aukštąsias mokyklas buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė 30 proc., iš viso apklausti 2260 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Dominuoja atranką vykdančios mokyklos

Tyrimo rezultatus pristačiusi „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pastebėjo, kad geriausių mokyklų penketukuose dominuoja atrankas vykdančios švietimo įstaigos.

Anot J. Kučinskaitės, daugelio dalykų geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos.

Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Vilniaus licėjus, LSMU gimnazija ir KTU gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą pažymėjo, kad šiuo metu nėra imamasi pakankamų veiksmų gerinti švietimą valstybiniu lygiu.

„Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?“ – klausė jis.

„Lūžinis momentas įvyksta dešimtoje klasėje, kai absoliuti dauguma vaikų turi nuspręsti, kokią kryptį jie rinksis (…). Natūralu, tokioje klasėje dauguma žmonių renkasi lengviausią kelią. Tai yra atsisakymą mokytis sunkių disciplinų ir jaunų žmonių nuomone, nereikalingų disciplinų: fizikų, chemijos, IT ir matematikos A lygiu“, – sakė G. Sarafinas.

Lūžio tikėtis nereikia

Jo teigimu, esant dabartinėms sąlygomis švietime nereikėtų tikėtis lūžio. Pasak G. Sarafino, į sunkiausias disciplinas stos vis mažiau jaunuolių, kai tuo tarpu stojančių į socialinius ir humanitarnius mokslus stojančių daugės.

Geriausiai istorijos išmoko Vilniaus licėjus, biologijos – Klaipėdos licėjus, informacinių technologijų – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, chemijos – KTU gimnazija, fizikos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, anglų kalbos ir geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

„Šiemet ypatingą dėmesį kreipėme pokalbiams su šimtukininkų mokytojais, su tais mokytojais, kurie paruošia daugiausia abiturientų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaiko nuo 95 ir aukštesniais balais“, – sakė J. Kučinskaitė.

Pasak J. Kučinskaitės, stebino tai, jog didelė dalis mokytojų, kurie parengia mokinius šimtukams, neužduoda namų darbų, pamokų metu kartu su mokiniais daug juokiasi.

„Mokytojai sako, kad esmė yra struktūra. Ar tu gebi struktūruoti pamoką, ar negebi“, – nurodė ji.

Iš viso „Reitingai“ pagal dalyko išmokymą vertino 360 šalies gimnazijų, reitinguotos tos, kuriose bent penki abiturientai laikė lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus ir trys – kitus pasirenkamus, tokius kaip IT, chemija ir pan.


Šiame straipsnyje: Universitetaikolegijosreitingai

NAUJAUSI KOMENTARAI

????

???? portretas
O buvo klausimas kiek simtukininku turejo repetitoriu??!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių