Turgaus verslas smulkus, mokesčiai – stambūs

Dažniausiai – vieni kitus jau pažįstantys. Per dešimt metų keitėsi daug kas, tvirtino prekybininkai. Tačiau kaip didžiausią rūpestį patys prekybininkai įvardija, anot jų, sunkiai pakeliamą mokesčių naštą.

Ne visi išsilaiko

Nuo pat turgaus įsikūrimo pradžios čia prekiaujantis ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas sakė, kad Tymo turgus išgyveno įvairius laikus.

"Daug kas keitėsi. Mažėjo pirkėjų, nes daugėjo turgelių. Čia liko tie, kurie įprato prie konkretaus produkto – to, kurio nėra niekur kitur. Net jei jiems čia atvažiuoti nėra labai patogu", – sakė N.Kriaučiūnas.

Ūkininkas Tymo turguje prekiauja duona – produktu, kurio apstu visose parduotuvėse. Tačiau į Tymo turgelį ateinantys ilgamečiai ūkininko pirkėjai šį produktą renkasi dėl jo išskirtinumo: duona kepama iš ekologiniame ūkyje augintų grūdų ir malkomis kūrenamoje krosnyje, be cukraus ir mielių.

Tačiau ne visi prekybininkai išsilaiko – yra nemažai smulkiųjų ūkininkų, kurie dėl kainos čia prekybą nutraukė. Mokesčiai, anot N.Kriaučiūno, yra dideli ir, pavyzdžiui, muilo gamintojai čia prekiauti neturi galimybių.

"Nes muilas – ne duona, ir žmonės jo nuolat neperka. Tačiau tai yra geras produktas, išskirtinis ir jis čia reikalingas. Norėčiau atkreipti dėmesį į užsienio turgelius, kur vietos valdžia skatina trumpąją maisto grandinę. Mes užauginame, pagaminame ir vietoje parduodame.

Kuriame sau darbo vietas, išlaikome savo šeimas. O miesto valdžia į mus žiūri kaip į beprotiškai didelius verslininkus, bet mes tokie nesame – toli gražu. Tokio turgaus vertė yra ne mokesčių surinkime, ne žmonių "nuskalpavime", – kalbėjo N.Kriaučiūnas.

Ateitis nėra aiški

Ką tik sutartį su savivaldybę pasirašiusi asociacijos "Tymo turgelis" atstovė Julija Kuzmina sakė, kad nežinia, ar turgus galės veikti visus metus, mat savivaldybė, jei šioje vietoje prasidės jau trejus metus planuojami infrastruktūros darbai, sutartį nutraukti gali pirma laiko.

Tačiau nežinia dėl rytojaus – tik viena problemos pusė. J.Kuzmina taip pat sakė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neskatina smulkiojo verslo, o mokesčiai yra dideli.

"Nežinau, ar galiu įvardyti sumą, tačiau kalbama ne apie šimtus, o apie tūkstančius eurų – vieną kartą per metus turime mokėti infrastruktūros mokestį, kuris ir yra didžiausia našta. Iš to nieko negauname – tiesiog mokame, nes jei reikia, pavyzdžiui, perdažyti namelius, tą darome iš savo pinigų.

Miesto valdžia į mus žiūri kaip į beprotiškai didelius verslininkus, bet mes tokie nesame – toli gražu. Tokio turgaus vertė yra ne mokesčių surinkime, ne žmonių "nuskalpavime".

Bet to, kiekvienas prekybininkas dar moka vidutiniškai 21 eurą valstybės rinkliavos, tenka mokėti už elektrą, šiukšlių išvežimą", – kalbėjo pašnekovė. Prekybininkai sakė norintys, kad Vilniaus miesto savivaldybė taptų jų užnugariu, o ne priešu.

Tymo turgus traukia ne tik pirkėjus – kaip į vieną iš lankomų miesto vietų čia ateina ir turistų.

Ūkininkas – kaip vadybininkas

Panašios nuomonės – ir ekologiško ūkio atstovė Jūratė, Tymo turguje prekiaujanti daržovėmis. Šio ūkio daržovių Tymo turguje taip pat galima įsigyti jau dešimtmetį.

Pasak Jūratės, labiausiai vargina peripetijos ir kalbos, kad turgus gali būti uždarytas. "Pirkėjai nežino, ar mes būsime, ir net nevažiuoja tą dieną, kažkur nugirdę, kad Tymą uždarys", – kalbėjo prekybininkė.

Moteris sakė, jog kitose Vakarų Europos valstybėse tokie ūkininkų turgūs yra skatinami:  "Kiek girdžiu apie kitas Europos sostines, ten visi laukia augintojų ir juos priima į centrines aikštes, kuriose jie pristato savo produkciją.

Net specialiai klausėm: nieko nereikia už tai mokėti. O pas mus kitaip – mokesčiai dideli, sąlygos nustatinėjamos, ūkininkas turi mokėti kaip teisininkas ar vadybininkas. Pakankamai sudėtinga", – atsiduso moteris.

Vienas pirkėjas, pirkdamas daržoves, išleidžia maždaug nuo 3 iki 12 eurų.

Atidžiai tikrina

Tam, kad Tymo turguje būtų kokybiška produkcija, turgavietės asociacijos nariai patys važiuoja į ūkius ar pas gamintojus ir tikrina, kaip yra auginama ar gaminama jų siūloma produkcija.

Prekiauti turguje priimami tik vietos ūkininkai ar gamintojai: tokius saugiklius yra numačiusi pati asociacija, o prekybininkai privalo pateikti visus reikiamus dokumentus.

Beje, jų kartais prireikia ir pirkėjams, kurie, prieš pirkdami, visų pirma pareikalauja kokybę įrodančių pažymėjimų. Tiesa, tai – pavieniai atvejai, mat daugelį metų į turgų einantys žmonės jau turi ir savus prekybininkus, ir savas prekes.

Tymo turgaus pirkėjai, sakė patys ūkininkai, yra išskirtiniai ir nevengiantys mokėti brangiau nei kituose turguose ar parduotuvėje.

Vilnietė Ieva Martusevičienė į Tymo turgų ateina kiekvieną ketvirtadienį, o vienas apsipirkimas atsieina vidutiniškai apie 50 eurų.

"Pradėjau čia lankytis maždaug prieš trejus metus, kai gimė vaikai. Turguje perku viską, o parduotuvėje – tik buitines prekes. Ar brangu? Ne, nes mokame už kokybę ir žinome, ką valgome. Perku dažniausiai iš tų pačių prekybininkų", – sakė I.Martusevičienė.