Tūkstančiai „ačiū“: prieš 55 metus Vilniuje atlikta pirmoji atvira širdies operacija

Reikšminga pradžia

Pirmąją atvirą širdies operaciją atliko chirurgas prof. Algimantas Marcinkevičius, joje dalyvavo ar ją stebėjo vėliau širdies chirurgiją toliau plėtoję Santaros klinikų ir kitų gydymo įstaigų medikai. Jų teigimu, pirmosios operacijos data žymi ir moderniosios širdies chirurgijos mūsų šalyje gimimą. Mat sulig šia operacija ėmė formuotis lietuviška kardiochirurgijos mokykla. Tai skatino vystytis ne tik chirurgiją, bet ir gretutinius mokslus – hematologiją, biochemiją, imunologiją, klinikinę anesteziologiją, farmakologiją ir daugelį dalykų.

Ilgametis Santaros klinikų kardiochirurgas prof. Vytautas Sirvydis ne kartą yra pasakojęs, jog širdis buvo pats paskutinis organas, paliestas chirurgo rankų, todėl širdies chirurgija ypač išskirtinė.

Kodėl taip ilgai nesiryžta operuoti širdies? Ilgą laiką sklandė daug mitų apie širdį, vienas iš jų – širdis yra žmogaus sielos buveinė. Ją palietus žmogus miršta. Netgi vienas iš žymiausių pasaulio chirurgų Theodoras Billrothas 1893 m. Vienos kongrese buvo sakęs, kad tas chirurgas, kuris palies širdį, tesulaukia visų kolegų pasmerkimo. Tai ne tik rodė baimę ar pagarbą žmogaus širdžiai, bet ir buvo ženklas, kad idėja operuoti širdį, siekiant gelbėti žmogaus gyvybę, jau buvo gyva. Šią idėją, praėjus vos dvejiems metams po garsaus T.Billrotho perspėjimo, 1895 m. įgyvendino Liudwigas Rehnas – jis užsiuvo durtą širdies žaizdą, taip išgelbėdamas gyvybę 22 metų vyrui. Šis įvykis, nors ir sulaužė mitą, kad širdis nėra neliečiama, buvo tik epizodinis ir širdies chirurgijai starto dar nedavė.

Modernios chirurgijos gimimas

Kaip teigia istorinį įvykį Lietuvos medicinoje iš arti stebėjęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Giedrius Uždavinys, Vilniuje atlikta pirmoji atvira širdies operacija buvo, galima sakyti, moderniosios širdies chirurgijos gimimo data. Iki tol Lietuvoje buvo atliekamos tik uždaros širdies operacijos, taip pat Vilniuje ir Kaune – kraujagyslių praeinamumą atkuriančios operacijos. Tačiau apie širdies ligų gydymą, kai būtina "atjungti" širdį, "įeiti" į jos vidų, pagydyti defektą – apie tai nebuvo galima net svajoti. Lietuvos medikai buvo izoliuotoje politinėje sistemoje. Nors Maskvoje, Leningrade, Kijeve tokios operacijos jau vyko, tačiau jos buvo su didelėmis komplikacijomis, jos vis dar buvo naujovė.

Tuo metu Lietuvos medikai turėjo širdies kraujagyslių chirurgijos eksperimentinę laboratoriją, kuri egzistavo jau ketvertą metų. Buvo ten ir entuziastų būrys, vadovaujamas prof. A.Marcinkevičiaus, ieškančio būdų, kaip įdiegti šiuolaikinę širdies chirurgiją Lietuvoje. Per prof. A.Marcinkevičiaus pažįstamus buvo susisiekta su Novosibirsko kraujo apytakos patologijos instituto akademiku J.Mešalkinu – pavyko jį prikalbinti atvykti į Vilnių ir padėti atlikti pirmąją atviros širdies operaciją.

Galima sakyti, kad 1964-aisiais Lietuvoje prasidėjo modernioji širdies chirurgija, atsirado tai, ką šiuo metu vadiname lietuviška kardiochirurgijos mokykla.

Tai įvyko 1964 m. spalio 14 d. 14-metė iš Trakų buvo operuota – operacijos metu buvo uždarytas įgimtas skilvelių pertvaros defektas. Ją operavo prof. A.Marcinkevičius, o asistavo J.Mešalkinas. Jiems padėjo prof. V.Sirvydis, Vytautas Triponis, G.Uždavinys, anesteziologas Leonidas Zeldinas, Daumantas Kavoliūnas, kuris kartu su Jeronimu Stundžia valdė dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Operacijoje dalyvavo ir Alis Baublys, Gediminas Martinkėnas, Algis Matulionis, Lina Pinigytė, daugelis kitų. Vieni stebėjo, kiti padėjo. V.Sirvydžiui ir V.Triponiui teko asistuoti tiesiogiai, o vėliau, pabaigus operaciją, užsiūti krūtinės ląstą.

Nuo tos dienos Lietuvos medikai žingsnis po žingsnio tobulino metodikas, tyrimo metodus, ir apie 1978 m. tapo viena iš trijų geriausių buvusios Sovietų Sąjungos klinikų po Maskvos ir Kijevo. Ilgas ir sudėtingas kardiochirurgų darbas tęsiasi iki šiol.

"Galima sakyti, kad 1964-aisiais Lietuvoje prasidėjo modernioji širdies chirurgija, atsirado tai, ką šiuo metu vadiname lietuviška kardiochirurgijos mokykla. Negana to, tai buvo žingsnis, kuris stumtelėjo į priekį visas kitas gretutines medicinos sritis", – teigė G.Uždavinys.

Gelbsti gyvybes

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centre per metus atliekama apie 1 000 sudėtingų širdies operacijų, kai prireikia atverti ne tik krūtinės ląstą, bet neretai ir širdį: maždaug 850 suaugusiems ir 150 – vaikams. Atliekamos ir širdies transplantacijos. Jauniausias pacientas, kuriam buvo sėkmingai persodinta širdelė, – vos trijų mėnesių kūdikis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies chirurgijos centro vadovo prof. Kęstučio Ručinsko teigimu, šiandieniniai širdies chirurgai profesinių žinių mokėsi iš prof.A.Marcinkevičiaus, prof. V.Sirvydžio, prof. G.Uždavinio. Širdies chirurgijos centre dirba doc. dr. Rimantas Karalius, doc. dr. Arimantas Grebelis, kiti specialistai, kurie yra tiesioginiai kardiochirurgijos pradininkų Lietuvoje mokiniai. Tad žinios ir patirtis palaipsniui vienos kartos perduodama kitai.

Profesoriaus teigimu, per 55 metus širdies chirurgija pažengė gana toli. Vilniaus Santaros klinikose dabar yra modernus Širdies chirurgijos centras, kuriame atliekamos europinio lygio širdies operacijos.

Širdies chirurgija pažengusi tiek, kad atliekamos ne tik atviros operacijos – manipuliacijos operuojant širdį atliekamos ir torakoskopiškai. Tad daroma nemažai vadinamųjų hibridinių operacijų – tam įrengta speciali operacinė su rentgenu. Operacijos metu visą procesą medikai gali kontroliuoti rentgenologiškai. Dažnai net ir kūtinė neatveriama arba daromi tik nedideli pjūviai, o manipuliacijos širdyje atliekamos per kateterius. Širdies chirurgai tokių operacijų metu dirba vienoje komandoje su invaziniais kardiologais.

"Prieš 55 metus apie tokias operacijas niekas negalėjo net pagalvoti. Tai yra naujos technologijos, kurios pasaulyje dabar labai plinta. Galime, pavyzdžiui, per kateterį pakeisti širdies vožtuvą ar susiūti širdies raumenį, - teigia K.Ručinskas. – Kadangi mes dalyvaujame klinikinėse studijose, Lietuvos gyventojai gali būti gydomi visiškai naujais metodais jau tada, kai jie yra dar oficialiai nepripažinti pasaulyje."

Vaikai operuojami retai

Širdies chirurgai toli pažengę ir širdies transplantacijų srityje. Tiesa, kad ir kaip skaudu, vaikams širdies transplantacijos dėl donorų stokos vis dar atliekamos retai. Suaugusiems, laukiantiems širdies transplantacijos, galima prijungti dirbtinį skilvelį, ir jis tinkamo donoro gali laukti metus, dvejus, trejus. Vaikai tiek laiko neturi. Jiems gydytojai gali prijungti kai kuriuos prietaisus, tačiau jie širdies veiklą palaiko vos kelis mėnesius, o tokių pagalbinių aparatų, kurie palaikytų kūdikio ar vaiko gyvybę ilgiau, dar nėra sukurta.

Širdies chirurgija, anot K.Ručinsko, - labai svarbi, tačiau gana siaura sritis, tad ir potencialių darbo vietų jauniems specialistams nėra tiek daug, tik didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninėse. Tad, kaip bebūtų skaudu, nemažai specialistų, baigusių mokslus Lietuvoje, nors ir nori pasilikti Lietuvoje, priversti išvyksti dirbti į užsienį – dažniausiai į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją. Tačiau ir čia turime kuo pasidžiaugti – mūsų šalyje paruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie užsienyje puikiai vertinami.