Kauno dramos teatre įsiplieskusi krizė išplito po visą šalį – neapsikentę skurdo protestuoti ėmė ne tik techniniai darbuotojai, bet ir aktoriai, režisieriai, kritikai.

Pavargusi nuo pažadų „atkreipsime dėmesį“, Lietuvos teatro bendruomenė išplatino kreipimąsi į šalies politikus. Kultūros finansavimas neadekvatus šalies ekonominiam augimui, o teatrų sistemai būtina reforma – konstatuojama menininkų laiške.
„Mes skiname visos sistemos įstrigimo sovietmetyje vaisius. Lietuvos teatrų status quo beviltiškai atsiliko nuo laiko. Nesu idealistas ir nemanau, kad mūsų kreipimasis žaibiškai pakeis padėtį. Viena Kultūros ministerija čia nieko nepadarys. Valstybė turi pasirinkti prioritetus ir juos pagrįsti finansavimu perskirstydama pinigų srautus. Tai nereiškia atimti iš vienų ir duoti kitiems. Nebūtina supriešinti rinkos sąlygomis dirbančių ir valstybinių teatrų. Tačiau pinigai turi būti skiriami ne teatro kolektyvų egzistencijai, o rimtai pagrįstoms meninėms programoms”, – teigė vienas kreipimosi autorių teatro kritikas Vaidas Jauniškis.

Biudžetiniams teatrams, kurie nori rimtai dirbti, rankas suriša pasenę įstatymai. Tuo tarpu norintiesiems tiesiog prastumti dar vieną sezoną tokia situacija gal net paranki.

„Sovietinė teatrų sistema turi pagaliau sueuropėti. Būtina imtis teatrų reformos. Ji neišvengiama, nes jau pasiekėme patį dugną. Aš nesu repertuarinio teatro priešininkas, tačiau toks teatro modelis ir trupės aktoriai „iki gyvos galvos“, mano akimis, yra nesuderinami dalykai. Turi veikti lanksti terminuotų sutarčių sistema, kaip ir visos Europos repertuariniuose teatruose“, – įsitikinęs režisierius Gintaras Varnas.

Valstybės posūnių dalia

Nevalstybinės teatro organizacijos Lietuvoje gyvena ir bando verstis iš esmės rinkos sąlygomis, nors dirbantieji valstybiniame ir nevalstybiniame sektoriuose yra lygiateisiai tos pačios valstybės piliečiai.

„Nebiudžetiniai teatrai gauna valstybės dotaciją tik savo projektams įgyvendinti. Iš ko mokėti atlyginimus, išlaikyti administraciją, yra jų galvos skausmas. Kalbėdamasis su užsienio teatralais matau, kaip jie apstulbsta išgirdę, kad tokie garsūs meistrai kaip Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas Lietuvoje neturi savo salių. Per aštuoniolika nepriklausomybės metų šalyje neatsirado nė vienos naujos erdvės, kurioje galėtų darbuotis nepriklausomi menininkai“, – kalbėjo V.Jauniškis.

Populiarus ir turintis ištikimą publiką „Keistuolių teatras“ nėra po valstybės sparnu. Nuo pat susikūrimo jis savo jėgomis bando išlaikyti pastovią trupę, dirbti pagal repertuarinio teatro principus. Tačiau teatro vadovas režisierius Aidas Giniotis pastebėjo, kad didėjanti infliacija diktuoja savo sąlygas.

„Su tokiais atlyginimais, kokius pajėgiame išmokėti, jau negalime išlaikyti gerų techninių, administracijos darbuotojų. Aktoriai irgi vis dažniau ima uždarbiauti iš šalies. Galima tuos žmones suprasti – šiandien vien pasiaukojimo savo profesijai neužtenka. Ji turi užtikrinti bent jau pakenčiamą pragyvenimą.“

Praverstų Europos patirtis

„Teatralų kreipimosi į šalies politikus nelaikau vienkartiniu protestu, garo nuleidimu. Atėjo laikas spręsti įsisenėjusias bėdas, o teatrų žmonėms – vienytis, kad jų balsas būtų išgirstas“, – įsitikinęs A.Giniotis.
Režisieriaus sako suprantąs, kad Kultūros ministerija nėra stebukladarė. Ji skiria tiek lėšų, kiek turi. Tačiau teatro kolektyvų finansavimo politika akivaizdžiai pasenusi. „Pirmenybė teikiama valstybiniams teatrams, tačiau ar šiandien jie labai ryškiai skiriasi nuo komercinių meno struktūrų? Pažiūrėję į jų repertuarą ir jo kokybę to nepasakytume.“
V.Jauniškio įsitikinimu, Lietuvai reikėtų perimti Europos patirtį ir kultūros srityje ryžtingiau pereiti prie finansavimo trejų metų laikotarpiui: „Žingsnelį jau esame žengę – mūsiškiai tarptautiniai festivaliai finansuojami būtent taip. Tai tramplinas, nuo kurio atsispyrus reikia šokti toliau. Turėdami užtikrintus pinigus trejų metų veiklai, teatrai galėtų dirbti stabiliau ir kūrybingiau. Žinoma, lėšos turi būti skiriamos pateikus rimtą kūrybinę programą.

Sudaryta darbo grupė

„Labai norėčiau tikėti, kad po šio mūsų kreipimosi ledai pajudės, ir bus imtasi reformų. Nuo ko jas reikia pradėti? Nuo idėjų. Tie žmonės, kurie pasirašė kreipimąsi į politikus, jų tikrai turi ir gali pateikti reformos apmatus“, – įsitikinęs režisierius G.Varnas.
Kultūros ministras Jonas Jučas sakė, kad teatralų kreipimasis į šalies politikus, pradedant Prezidentu, baigiant visomis partijomis, kurių atstovai posėdžiauja Seime, jo nenustebino.
„Tas pareiškimas yra kiek pavėluotas žingsnis. Ministerija dar praėjusią savaitę sudarė darbo grupę šioms problemoms spręsti. Grupės narių sąrašas nėra baigtas, priimsime į ją visus, kas nori joje dirbti, turi konstruktyvių pasiūlymų“, – teigė ministras.