Sostinėje prasidėjusi Moksleivių dainų šventė kai kuriems dalyviams kol kas suteikė ne itin malonių įspūdžių. Tačiau daugelis vis dėlto pripažįsta, kad per pastaruosius ketverius metus organizatoriai padarė neįtikimą šuolį.

Įsikūrė prie Seimo

Šventinį savaitgalį Vilniaus gatvės, o ypač Vingio parkas, mirgėjo nuo geltonos spalvos marškinėliais pasipuošusių Moksleivių dainų šventės dalyvių gausos. Per 800 meno kolektyvų, kuriuose – per 20 tūkst. moksleivių, sugužėjo į sostinę.

Šįkart dalyviams Vilnius pasirodė kur kas svetingesnis nei prieš ketverius metus. Ir tėvai, ir mokytojai gyrė suteiktas gyvenimo sąlygas bei organizatorių pasirengimą priimti tokį gausų dalyvių būrį. Savo atžalas į šventę atlydėjusi šiaulietė Kristina dienraščio žurnalistams teigė esanti visiškai patenkinta suteiktomis gyvenimo sąlygomis.

Netoli Seimo rūmų S.Daukanto mokykloje su vaikais apgyvendinta moteris džiaugėsi organizatorių paslaugumu.

„Ir kiti dalyviai mums sako, kad čia labai geros sąlygos, ir mes patys tuo neabejojame. Štai mes dvi mamytės ir 9 mergaitės gavome didelį kabinetą, kur vietos tikrai netrūksta“, – dėstė šiaulietė.

Galėjo pasiruošti konkursui

Pasak Kristinos, Moksleivių dainų šventės rengėjai ne tik viskuo pasirūpino, bet ir įspėjo, ką turi padaryti dalyviai. Visiems atvykstantiems buvo pranešta, ką reikia turėti su savimi, o kas bus suteikta čia pat vietoje.

„Atsivežėme miegmaišius, čiužinius, o viskuo kitu esame aprūpinti. Čia mums pažadėtas maitinimas, esame nuvežami į renginį, į repeticijas. Sunku man palyginti su tuo, kas buvo prieš ketverius metus, nes tuomet buvome atvykę tik vienai dienai, be nakvynės. Tačiau manau, kad sąlygos šiuo metu kur kas geresnės nei anuomet“, – svarstė moteris.

Renginio organizatoriais džiaugėsi ir Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos pirmų–trečių klasių jaunučių choro vadovė Ginta Palujanskienė. Dienraščio žurnalistų paklausta apie gyvenimo sąlygas moteris tikino, kad priekaištų neturi nei ji, nei 40 su ja atvykusių moksleivių.

„Tikrai geros sąlygos – ir aplinka, ir mokykla labai tvarkinga. Tikrai viskas padaryta taip, kad pamirštume apie buitį ir susikoncentruotume ties tuo, ko čia atvykome, – repeticijomis ir pasirodymu. Neįsivaizduoju, kaip viską suspėtume, jeigu dar reikėtų sukti galvą dėl dušo ar maisto“, – pabrėžė G.Palujanskienė.

Vaikai pastebėjo trūkumų

Toliau nuo miesto centro apgyvendinti dalyviai nebuvo tokie patenkinti kaip jų kolegos. Ir nors tėvai bei meno kolektyvų vadovai atvirai pretenzijų reikšti nesutiko, tarp moksleivių buvo girdėti kritikos. Margarita ir Gitana prisistačiusios septintokės teigė atvykusios iš Raseinių, tad, be dalyvavimo šventėje, norėjusios apžiūrėti ir miestą, tačiau tam esą laiko visai nėra.

„Nugrūdo į kažkokį užkampį, mokykla taip toli, kad reikia iki miesto centro autobusu ir dar troleibusu važiuoti. Koks ten rajonas? Ai, nežinom, toli ir viskas“, – juokėsi merginos.

Ne kartą su choru į užsienį važiavusi Margarita pasakojo, kad Vokietijoje net ir mažesnėms šventėms būna pasirengiama kur kas geriau.

„Bent jau ten apgyvendina tikrai geriau. Dauguma dalyvių patenka į viešbutukus, o mokyklose apgyvendinami patys paskutinieji, kuriems jau vietų niekur kitur nebėra. Man irgi kartą teko taip gyventi. Tuomet mums mokykloje buvo skirta sporto salė, ir visi joje įsitaisė su savo miegmaišiais. Daug žmonių ten buvo, bet čia – dar daugiau. Dabar apgyvendino mus klasėje, kur apie 20 mūsų yra“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasirūpino dušais ir maistu

Pavardės prašiusi neminėti viena šventės organizatorių iš Švietimo ir mokslo ministerijos pripažino, kad organizuojant tokio masto renginį pasitaiko ir trūkumų.

„Visiems geras nebūsi. Kai toks didelis renginys, visuomet taip bus, kad vieni bus labiau patenkinti, kiti mažiau, o treti išvis piktinsis“, – teigė pašnekovė.

Pasak ministerijos atstovės, dalyviai buvo apgyvendinti 70-yje mokyklų. Į kai kurias, ypač senesnes, mokyklas buvo atgabenta papildoma įranga, pastatyti dušai.

„Vilniuje šiuo metu renovuojama labai daug mokyklų, tad jose negalėjome apgyvendinti žmonių. Iš viso galėjome pasiūlyti tik 70 mokymo įstaigų. Dalis jų yra iš tiesų labai geros, pavyzdžiui, S.Daukanto, Gabijos, Abraomo Kulviečio mokyklos, o dalis, žinoma, senesnės. Tad ir sąlygos jose prastesnės. Tačiau stengėmės visiems užtikrinti bent minimalų komfortą“, – pabrėžė pašnekovė.