Poliklinikose - jokių eilių. Toks vaizdas - neįtikimas? Taip turėtų būti, nes toks buvo sveikatos sistemos reformos, pradėtos bene prieš 10 metų, tikslas.
Viskas išėjo atvirkščiai
„Iki 2010 metų sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc.; sumažinti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15 proc.; pailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų." Tai citata iš Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos lygiai prieš dešimt metų.
Vidutinė mūsų tėvynainio gyvenimo trukmė per dešimtį metų ne pailgėjo, o sutrumpėjo, dabar ji - šiek tiek daugiau nei 71 metai.
Prieš dešimt metų Lietuvoje gimė 37 tūkstančiai gyventojų, o mirė 4 tūkstančiais daugiau, nei gimė. Pernai gimė šiek tiek daugiau kaip 32 tūkstančiai žmonių ir mirė beveik 46 tūkstančiai.
Kraujo apytakos sistemos ligos vis dar yra pagrindinė moterų ir vyrų mirties priežastis. Vėžiu serga ir nuo jo miršta daug daugiau žmonių nei prieš dešimt metų. Šią liūdną statistiką dar būtų galima tęsti ir tęsti.
Būtina tikrinti, kol nesusirgo
Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai kol kas atvirkščiai proporcingi numatytiems Lietuvos sveikatos programoje. Ar suspėsime pasiekti numatytų tikslų per likusius dvejus metus? „Tai - retorinis klausimas?" - pasitikslino jį išgirdusi Seimo narė Violeta Boreikienė.
Nors nėra medikė, ji tvirtai įsitikinusi, kad sergamumą ir mirtingumą mažina ankstyvoji ligų diagnostika. „Jei vėžys diagnozuojamas esant pirmoms stadijoms, jis visiškai išgydomas", - tvirtina V.Boreikienė. Tai žinodama ji ne kartą inicijavo profilaktinius kauniečių sveikatos patikrinimus.
„Motinos dienai skirtoje krūties vėžio patikros akcijoje Dainavos poliklinikoje per savaitę buvo ištirta 90 moterų sveikata. Vienai jų diagnozuotas išplitęs vėžys, dviem - onkologinės ligos pradžia", - konstatavo parlamentarė.
Sveiki ligų neieško
Daugybę kartų visiems girdėta frazė, kad gerą sveikatą išsaugoti daug lengviau, nei susirgus pasveikti. Pradedant sveikatos reformą deklaruota: didžiausias dėmesys bus skirtas sveikatos profilaktikai ar bent jau pirmajai grandžiai, kuri išgydytų ligas esant pirmajai stadijai.
Tačiau pabandykite paprašyti nuodugniai ištirti sveikatą, jei jums nieko neskauda.
„Jei šeimos gydytojas turės laiko, geriausiu atveju parašys siuntimą pasikonsultuoti pas psichiatrą", - ironizuoja kaunietis inžinierius Augustas Čepkauskas.
Vykdomos trys programos
Kauno Dainavos poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Roma Žilinskienė tam prieštarauja: poliklinikoje profilaktiškai tikrinama pacientų sveikata dėl keturių ligų: krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio ir melanomos. Pastarosios ligos vienadienė akcija pailginta mėnesiui, o dėl kitų onkologinių ligų žmonės tikrinami jau keleri metai.
Prieš trejus metus Lietuvoje pradėtos vykdyti Krūties vėžio ir Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos, kiek vėliau - Priešinės liaukos, arba prostatos. Programos finansuojamos iš valstybės biudžeto, tačiau Seimo narė V.Boreikienė įsitikinusi, kad jos per mažai populiarinamos ir lėšos lieka nepanaudotos.
Kauno Dainavos poliklinikoje Krūties vėžio patikros programa startavo bene anksčiausiai. Dar 2005 metais tuometinės miesto tarybos, o dabar Seimo narės V.Boreikienės iniciatyva Dainavos poliklinikai buvo skirta lėšų moderniam mamografui pirkti.
Pastarosiomis dienomis Dainavos poliklinikoje suaktyvinta Prostatos vėžio prevencijos programa. „Praėjusį sekmadienį minėjome Tėvo dieną, kuri pagaliau įteisinta kaip valstybinė šventė. Dar didesnis dėmesys vyrų sveikatai - tai tarsi dovana jiems", - sakė V.Boreikienė.
Beveik 8 tūkstančiai Dainavos poliklinikos pacientų - vyrai nuo 50 iki 75 metų. Būtent šiuo amžiaus tarpsniu iškyla didžiausia grėsmė vyrų sveikatai, todėl jiems skirta Prostatos vėžio prevencijos programa. Pagal ją kiekvienam šio amžiaus vyrui arba sulaukusiam 45-erių, jei tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, kartą per metus turi būti atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas.
„Jis labai paprastas: viso labo iš venos paimama kraujo", - patirtimi dalijosi Dainavos poliklinikos pacientas Vytautas Stundža. Kaunietis dėkingas savo šeimos gydytojai Ritai Valukonei, paskatinusiai atlikti šį tyrimą.
„Kai nustatoma didesnė nei trijų nanogramų viename kraujo mililitre prostatos specifinio antigeno koncentracija, atliekami tolesni tyrimai", - aiškino Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Anelė Čakstienė. Prostatos vėžio gydymo naujovė - implantuojamosios radioaktyviosios sėklos, kurios sunaikina supiktybėjusias ląsteles.
Atlygis už nedarbą
Dainavos poliklinikoje per dvejus metus patikrinta visų prie poliklinikos prisirašiusių vyrų sveikata dėl prostatos vėžio. Praėjusiais metais iš 4 tūkstančių pacientų 400 diagnozuota prostatos patologija.
Lietuvoje pusei susirgusių vyrų liga diagnozuojama per vėlai, kai jau nebeišgydoma.
„Mes skiriame itin didžiulį dėmesį sveikatos profilaktikai, finansiškai skatiname šeimos gydytojus, kurie savo pacientus įkalba dalyvauti programose", - patirtimi dalijosi Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius. Yra šalių, kuriose daugiau uždirba tie šeimos gydytojai, kurių pacientai yra sveikesni.
Dainavos poliklinikos vadovas jau rengia projektą dalyvauti Bendruomenės sveikatos tarybos konkurse. Tikslas - jį laimėti ir rengti akcijas mieste, tokiu būdu atkreipti kauniečių dėmesį į pačias pikčiausias ligas ir mokyti jų saugotis.
Naujausi komentarai