Statybos sostinės centre kelia aistras: svarbu – ne kas, o kaip statoma

Lauks idėjų

Gruodžio viduryje Lietuvos architektų sąjunga paskelbė atviro tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygas, kviesdama Lietuvos ir užsienio architektus teikti projektus licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru projektui Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekse Vilniuje. Į šį kompleksą, esantį Vilniuje, Vasario g. 16-osios g. 1, projekto plėtotojos "Lords LB Asset Management" fondo bendrovė "Orkela" planuoja investuoti per 45 mln. eurų – pastatyti viešbutį "Clarion" ir konferencijų centrą.

Lietuvos architektų sąjungos teigimu, naujasis konkursas atspindi pastangas atverti komplekso erdves vilniečių kultūriniam gyvenimui bei įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.

Konkurso sąlygos parengtos remiantis sąjungos architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais bei Lietuvos architektų rūmų patvirtinta laikinąja architektūrinių konkursų organizavimo tvarka.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, siūlomus viešbučio ir konferencijų centro bei licėjaus projektus vertins devyni tarptautinės komisijos nariai. Tarp jų – užsienio bei Lietuvos architektai, taip pat ir žinomi visuomenės atstovai. Visus komisijos narius skyrė Lietuvos architektų sąjunga.

Architektų idėjų, kaip turėtų atrodyti licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru projektas, paieškai skirti trys mėnesiai. Konkurso nugalėtojas paaiškės kovo 15 d., o trijų geriausių projektų autoriai pasidalys prizinį fondą.

Sugriežtino sąlygas

Spalio pradžioje paveldosaugininkai nusprendė, kad Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas. Toks sprendimas užkirto kelią šioje teritorijoje plėtrą planuojančiam investicijų bendrovės "Lords LB Asset Management" fondui statyti viešbutį, konferencijų centrą ir biurus.

"Tai reiškia svarbų dalyką, kad istoriškai susiformavę kompleksai, jų dalys ar toje teritorijoje esančios vertingosios savybės yra viena nedaloma dalis ir turi būti įteisinta kaip vienas kompleksas, kuris yra sudarytas iš daugelio kitų skirtingų reikšmingumų lygmenų objektų. Po šio sprendimo visa visuma, kartu ir ligoninės statiniai, yra pripažinta vientisa. Paveldosaugos požiūriu, tai yra labai sveikintinas sprendimas", – po Kultūros paveldo departamento tarybos posėdžio sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.

Taryba tąkart patikslino buvusios sostinės Šv. Jokūbo ligoninės komplekso vertingąsias savybes, kurios ateityje turės įtakos plėtros galimybėms šioje teritorijoje.

Tai yra kultūros paveldo objektas, turintis savo teritoriją, ir jis negali būti užstatytas – jis turi būti matomas ir prieinamas visiems, jokie "stiklainiai" jo negali uždengti, negali būti ten joks daugiaaukštis.

Pasak V.Kačinsko, kokie konkretūs apribojimai plėtrai bus taikomi, bus sprendžiama vėliau, derinant konkrečius planus.

"Reikia spręsti, kokie yra vystytojų pasiūlymai, ir ar jie pažeidžia objekto vertingąsias savybes, ar ne. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės priimti sprendimą derinant projektinius pasiūlymus ar techninį projektą – ką ir kaip galima, ko negalima teritorijoje daryti", – sakė V.Kačinskas.

Pasak jo, spalį priimtu sprendimu pakeista situacija, kurią sudarė 2017 m. sostinės savivaldybės vertinimo tarybos sprendimas.

"Statyba nėra uždrausta. Nuo 2006 m. ligoninės komplekso statiniai turėjo vertingąsias savybes, tarp kurių buvo ir tūris. Tai praktiškai pagal tas vertingąsias savybes tokių projektinių pasiūlymų, kurie buvo pristatyti visuomenei, negalėjo būti. Bet kažkokiu stebuklingu būdu 2017 m. tos vertingosios savybės buvo pakeistos Vilniaus savivaldybės vertinimo tarybos. Tūrio, kaip vertingosios savybės, nebeliko dviejuose iš keturių pastatų ir atsirado galimybė siūlyti variantus, kurie užstato ant istorinių pastatų 3–5 aukštą", – aiškino jis.

Šį birželį Kultūros paveldo departamentas nusprendė nepritarti prieš tai parengtam projektui ir patikslinti objekto vertingąsias savybes. Departamentas taip pat panaikino anksčiau Departamento Vilniaus skyriaus suderintus projektinius pasiūlymus ir išduotas projektavimo sąlygas. Dėl šių sprendimų projekto plėtotoja "Lords LB Asset Management" fondo bendrovė "Orkela" yra kreipusis į teismą.

Gegužę projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba rekomendavo jį keisti. Liepą pakeistą projektą taryba įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė liepos pabaigoje nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

Būtina išsaugoti

"Vilniaus dienai" pasiteiravus, ar gerai prie Šv. Jokūbo bažnyčios įkurdinti dar vieną viešbutį, kurių sostinės centre ir taip jau gausu, paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė teigė, jog "visiškai nesvarbu, kas ten bus, bet labai svarbu – kaip bus."

G.Drėmaitės teigimu, tai yra kultūros paveldo objektas, turintis savo teritoriją, ir jis negali būti užstatytas – jis turi būti matomas ir prieinamas visiems, jokie "stiklainiai" jo negali uždengti, negali būti ten joks daugiaaukštis. Tai yra labai sena istorinė teritorija, ir ją reikia išsaugoti, tai, kas bus aplink ją, turi derėti. Deja, anot paveldosaugininkės, mūsų architektai dažnai neturi to pagarbos istorijai jausmo.

"Įstatymai, saugantys paveldą, yra, ir tarp kitko – visiškai padorūs, ir jų būtina laikytis. Bet kai visi ieško landų, kaip pralįsti pro kažkokį siaurą tarpelį, taip ir išeina. Ankstesnį projektą, pavyzdžiui, rengė žmogus, neva turintis licenciją projektuoti paveldo teritorijose, tačiau tas projektas buvo pasityčiojimas, – sakė G.Drėmaitė. – Suprantu – nauji laikai, naujos mados ir tendencijos, ir nereikia to vengti. Tačiau gerbti istorinę teritoriją yra privalu."

Ragina nebijoti

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, per pastaruosius metus Vilniuje atsidarė 6 nauji viešbučiai. Galima pasidžiaugti, kad dauguma jų yra lietuviška investicija, ko nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, ir jie yra labai įvairių kategorijų, gražūs, teikiantys kokybiškas paslaugas, patrauklūs.

Tik planas buvo toks, kad 2018–2019 m. atsidarys ir Sporto rūmai, tad Vilniuje bus vystomas konferencinis turizmas. Sporto rūmų atidarymas nusikėlė į 2021 m. pabaigą, tad, atsidarius šešiems naujiems viešbučiams, užimtumas kritęs.

"Viešbučiams svarbu, kad miestas pritrauktų renginių, o tų erdvių dideliems renginiams Vilnius nelabai turi. Jei per mėnesį įvyktų bent pora 400–800 žmonių sutraukiančių renginių, visiems klientų užtektų – ir viešbučiams, ir maitinimo įstaigoms, ir visas kitas paslaugas teikiančioms įmonėms. Tad kol nėra konferencinio turizmo, ir verslas, ir šalies biudžetas lėšas tik praranda," – situaciją nupasakojo E.Šiškauskienė.

Ji įsitikinusi, kad Vilniui nereikėtų bijoti vadinamųjų tinklinių viešbučių – jie atveda į Vilnių savo lojalius klientus. Žmonės, kurie turi tų viešbučių lojalumo korteles, stebi, kur koks naujas tinklo viešbutis atsidarė, kur galima nuvažiuoti, tad kartu su nauju viešbučiu į Lietuvą atkeliauja žmonės, kurie čia dar nėra buvę, kad ir savaitgaliui.

"Tinklai nediktuoja architektūros ar vidaus interjero – standartizuoti reikalavimai yra vidiniai: dėl komforto, kambarių ar lovos dydžio, paslaugų kokybės lygio ir pan., – sakė E.Šiškauskienė. – Net, sakyčiau, skatinama, kad jie būtų skirtingi, nes prabangiems viešbučiams svarbus kiekvienos šalies autentiškumas. Kitaip sakant, tai, kaip atrodys Vilnius plečiantis viešbučių tinklui, priklauso nuo projektuotojų ir architektų."