Vyriausybei nusprendus privatizuoti Kauno rajone esančią Giraitės ginkluotės gamyklą prie jos ėmė rikiuotis potencialūs investuotojai. Moderni, nors ir kol kas nepelninga, gamykla laikoma gardžiu kąsneliu.

Verslo įsukti nepavyko

Giraitės ginkluotės gamyklai, biudžetui kainavusiai apie 70 mln. litų, netrukus bus ieškoma naujo investuotojo. Vyriausybė, prieš dešimtmetį dėjusi į naują objektą dideles viltis, neseniai nutarė leisti privatizuoti gamyklą.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad būtina ieškoti investuotojo, atitinkančio NATO ir europinius standartus, nes, kaip teigė premjeras, savo jėgomis valstybei nepavyks padaryti, kad gamykla dirbtų pelningai.

Dėl to artimiausiu metu planuojama perimti įmonės valdymo teises iš Ginklų fondo, kuris iki šiol vykdė steigėjo funkcijas, ir atiduoti jas Ūkio ministerijai. Įvykdžius šį formalumą bus pradėta privatizavimo procedūra.

Galimybė privatizuoti gamyklą svarstoma ne vienus metus, nes šovinių gamybos verslas per dešimtmetį netapo pelningas. Juolab kad ateityje reikės grąžinti kreditus, iš kurių pastatyta gamykla. Žiniasklaida yra skelbusi, kad Prancūzijoje pagamintos šovinių gamybos įrangai pirkti ir sumontuoti išleista apie 150 mln. litų.

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktorius Kęstutis Murauskas tikino, kad Vidaus reikalų ministerijoje yra suformuota darbo grupė, kuri spręs, ką toliau daryti su Giraitės ginkluotės gamykla. Esą kol kas sunku pasakyti, kada galėtų būti pradėta privatizavimo procedūra.

Galimų investuotojų eilė

Ginklų fondo, kuriam vis dar pavaldi Giraitės ginkluotės gamykla, direktorius Gintautas Mišeikis pabrėžia, kad ši įmonė Lietuvos vardą garsina ne mažiau nei garsūs sportininkai ar menininkai.

"Gamyklos pavadinimą žino visas pasaulis, visi karinės rinkos atstovai. Užsakovų yra daug, tik kad nepakanka pajėgumų visiems įvykdyti", – pagrindinę problemą nurodo G.Mišeikis. Esą jeigu į gamyklą būtų investuota 20–30 mln. litų, jos veikla taptų pelninga.

Pagrindinis darbas, anot jo, jau atliktas – Giraitės ginkluotės gamykla vietą po saule išsikovojo: čia gaminami šoviniai yra pripažinti ir paklausūs visame pasaulyje.

Todėl vos pasigirdus kalboms apie galimą įmonės privatizavimą prie jos slenksčio ėmė rikiuotis garsių užsienio šovinių gamyklų atstovai.

"Viešojoje erdvėje apie investuotojus diskutuoti dar anksti, bet galiu užtikrinti, kad gamykla domisi bemaž dešimt kompanijų. Besisukantys šiame versle šią gamyklą vertina", – tikino G.Mišeikis.

Šią informaciją patvirtino Giraitės ginkluotės gamyklos direktoriaus pavaduotoja bendriesiems reikalams Gerda Asipavičienė: "Rimtos derybos dar nevyksta, nes jų ir negalėtume vykdyti, bet yra potencialių investuotojų. Karinė rinka veikia kitaip. Jai daugiau įtakos turi ne sunkmetis, bet vadinamieji karštieji taškai, kurių pasaulyje visada yra. Be to, daug priklauso nuo šalių karinės strategijos."

Karštųjų taškų netrūksta

Jeigu dabar kas nors norėtų užsisakyti šovinių, geriausiu atveju užsakymas galėtų būti įvykdytas 2010 m. pavasarį – sutartys su užsakovais sudarytos iki šių metų pabaigos.

"Paklausa didžiulė. Neturime galimybės įvykdyti visų užsakymų", – pastebėjo G.Asipavičienė. Per metus Giraitės ginkluotės gamykloje pagaminama apie 10 mln. šovinių. Pastačius papildomų įrengimų ir pradėjus dirbti dviem pamainomis, anot jos, gamybos pajėgumai padidėtų iki 60 mln. šovinių per metus.

Skaičiuojama, kad dirbdama tokiais pajėgumais bendrovė būtų pelninga ir sugebėtų grąžinti kreditus.

Paklausos, anot G.Asipavičienės, nepritrūks – kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje šoviniai negaminami, o kitų Europos valstybių gamyklose pagaminamos produkcijos nepakanka. Esą kai kurios gamyklos per metus pagamina iki 200 mln. šovinių ir pirkėjų nepritrūksta.

"Pirkėjai varžosi dėl produkcijos, stengiasi sudaryti sutartis kuo anksčiau, nes žino, kad įsigyti kokybiškų šovinių nėra paprasta", – aiškino G.Asipavičienė. Esą karštųjų taškų pasaulyje visada buvo, be to, nemažai šovinių sunaudojama per karines pratybas.

Paklausta, ar nebuvo galima numatyti paklausos ir įrengti rinkos sąlygas atitinkančią gamyklą, G.Asipavičienė priminė, kad Giraitės ginkluotės gamykla buvo statoma neatlikus rinkos tyrimo. Esą tik pradėjus domėtis eksporto galimybėmis paaiškėjo, kad, norint konkuruoti dėl stambių užsakymų, būtini keliskart didesni pajėgumai. Daugiau kaip 90 proc. produkcijos eksportuojama į įvairias NATO šalis.

Žaliavų kainos palankios

Šovinių gamybos technologijos yra griežtai saugoma paslaptis – į gamyklos teritoriją patenka tik darbuotojai ir kariškių kruopščiai patikrinti svečiai, prieš tai visus asmeninius daiktus palikę specialiose spintelėse. Fotografuoti arba filmuoti gamybos procesą neleidžiama, taip saugomos komercinės paslaptys.

Erdvioje gamybos bazėje stūkso modernūs šovinių gamybos agregatai. Kur kas didesnę teritorijos dalį užima įvairios laboratorijos, šaudyklos, saugyklos ir šovinių kokybės tikrinimo įranga.

"Įsilaužti niekada niekas nebandė. Gal atbaido pernelyg moderni apsaugos sistema", – svarstė G.Asipavičienė.

NATO reikalavimus atitinkančius šovinius gamina 70 specialistų. Beveik visi komponentai, iš kurių gaminami šoviniai, išspaudžiami gamykloje – taip užtikrinama produkcijos kokybė. Paruošti šovinių gamybai perkami tik parakas ir kapsulės.

Šoviniai gaminami iš dviejų rūšių metalo – žalvario ir tombako, kurių kainos Londono metalų biržoje per pastaruosius metus tapo kur kas palankesnės pirkėjams. Parako kainai sunkmetis įtakos nepadarė, tačiau šios žaliavos, anot G.Asipavičienės, galima įsigyti pigiau perkant didesniais kiekiais.

Informacija apie Giraitės ginkluotės gamyklą

1991 m. Vyriausybės nutarimu įkurta ginklų ir šaudmenų kontrolės agentūra – Ginklų fondas, kuriam vėliau buvo suteikta išimtinė teisė jėgos struktūras aprūpinti ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine bei specialiąja technika.

1996 m. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą Lietuvoje pastatyti NATO standartus atitinkančių šovinių gamyklą. Šio projekto koordinatoriumi buvo paskirtas Ginklų fondas.

1999 m. gegužę slaptu Vyriausybės potvarkiu buvo palaiminta šovinių gamyklos statyba Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje.

2001 m. po aštuoniolika mėnesių trukusių statybų pradėjo veikti Giraitės ginkluotės gamykla.

2005 m. gamyklai suteikta teisė žymėti dviejų kalibrų šovinius NATO ženklu.