Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai galės ramiai pliuškentis sostinės vandens telkiniuose – jie švarūs. Bent jau tol, kol patys paplūdimių lankytojai neprišnerkštė.

„Viskas gerai“

Maudymosi sezonas Lietuvoje oficialiai prasideda birželio 1-ąją ir tęsiasi iki rugsėjo 15-osios. Vilniuje vandens tyrimai atliekami oficialiai įteisintuose penkiuose paplūdimiuose: Neries Valakupių pirmojoje ir antrojoje, Žirmūnų, taip pat ežerų – Salotės bei Žaliųjų – maudyklose.

Daug žmonių lankosi prie Tapelių bei Balžio ežerų, tačiau oficialiomis maudyklomis jie nepaskelbti. Šių ežerų vanduo irgi bus tiriamas.

„Praėjusiais metais nebuvo tokios dienos, kad būtų buvusi viršyta taršos norma. Ir šiais metais matau, kad viskas yra gerai. Aišku, upės – Žirmūnų, Valakupių pirmojoje ir antrojoje – maudyklose fiksuojama didesnė tarša. Įprasta, kad upėse ji būna didesnė, nes į jas nuvesti įvairūs išleistuvai“, – gegužės 22-ąją gautų tyrimų rezultatus komentavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Šarūnas Alasauskas.

Specialistas rekomendavo atkreipti dėmesį, kad vandens tarša, ypač upėse, padidėja esant liūtims. „Esant didesnei taršai, gali atsirasti alerginių odos ligų, bet nesant taršos nėra ko baimintis“, – sakė Š.Alasauskas.

Giriasi investicijomis

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras skelbia, kad oficialiems paplūdimiams keliama dar ir kitų higienos reikalavimų. Priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat neįgaliesiems.

Paplūdimio dirvožemis neturi būti užterštas helmintais, enterovirusais, žarninėmis lazdelėmis. Paplūdimio funkcinės zonos (poilsio, maudymosi, sporto) nurodomos matomoje vietoje esančiame stende. Visuose paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteineriai. Paplūdimio persirengimo paviljonai, kabinos, tualetai, šiukšliadėžės turi būti išvalomos ne rečiau kaip kartą per dieną. Be to, tualetai turi būti pritaikyti neįgaliesiems.

Sunkmečiu lėšos oficialius Vilniaus paplūdimius prižiūrėjusiai bendrovei „Akvalangas“ buvo kiek sumažintos, reikalavimai buvo sunkiai beįvykdomi. Po reorganizacijos praėjusiais metais „Akvalangas“ prijungtas prie bendrovės „Grinda“. Naujasis Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros įstaigos vadovas Albertas Baranauskas sakė norįs, kad pirmas blynas nebūtų prisvilęs, kad visuomenė matytų kitonišką naujos įmonės požiūrį, todėl šiemet negaili investicijų.

Paplūdimių priežiūros sutartis sudaryta nuo 2011 m. rugpjūčio 1-osios iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiam laikotarpiui savivaldybė skyrė 350 tūkst. litų. Nuo ateinančio rugpjūčio, A.Baranausko teigimu, suma jau bus padidinta.

„Sunku pasakyti, tos lėšos pakankamos ar ne. Gėriui, grožiui ir kūrybai ribų nėra. “Grinda„ vis tiek planuoja investuoti kokius tris, keturis ar dar daugiau kartų didesnes sumas, nei skyrė savivaldybė. Sutartyje numatyta, kas turi būti padaryta, bet viską didiname. Pavyzdžiui, sutartyje numatyta prižiūrėti šiukšlių dėžes: surinkti, vežti, perdažyti. Mes tas 60 dėžių sutvarkome, atnaujiname, perdažome, bet nupirkome dar 60 dėžių ir pastatėme. Arba reikia suremontuoti mobilias prieplaukas. Jos yra taip sukiužusios, kad jų jau remontuoti neįmanoma, tad mes nupirkome, o viskas, kas yra ant vandens, – labai brangu. Nenorime pasišiukšlinti, – aiškino A.Baranauskas. – Amerikos šiemet padaryti dar nespėsime, bet stengiamės, kiek galime.“

Kultūros stoka

Dar vienas paplūdimiams taikomas reikalavimas – į juos draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto Š.Alasausko įsitikinimu, su augintiniais į paplūdimius ateina labai daug žmonių. Daugiausia tokių pažeidėjų, specialisto pastebėjimu, renkasi prie Žaliųjų ežerų.

„Bene labiausiai patys žmonės, jų kultūros stoka paplūdimiams ir kenkia. Per valandą gali pamatyti bent tris su šunimis prie vandens einančius žmones. Nesvarbu, šuo didelis ar mažytis, – jo negali būti nei paplūdimyje, nei vandenyje. Apie šunis atsivedusius žmones reikėtų pranešti viešosios tvarkos pareigūnams. Taip pat reikėtų statyti daugiau ženklų, per žiniasklaidą informuoti apie tokį draudimą“, – sakė Š.Alasauskas.

Žmonių kultūra ir požiūris į aplinkos tausojimą apskritai yra skaudus klausimas, kaip teigė A.Baranauskas. „Labai gaila matyti išlaužytas persirengimo kabinas, išspardytas poilsio vietas. Vis dėlto ne visur būna taip pat: kiekvienas paplūdimys turi savo lankytojų kontingentą. Pavyzdžiui, Valakupių pirmajame paplūdimyje renkasi daugiau senjorai, kultūringi žmonės, o štai į antrąjį studentai su automobiliais atvažiuoja pagerti, pasiausti, pašiukšlinti ir palaužyti. Tikėkimės, bendra visuomenės kultūra augs, jiems nebekils noro naikinti“, – vylėsi A.Baranauskas.

Tiria mažiau

Nuo 2009 m. buvo nustatyti mažesni paplūdimių ir jų maudyklų vandens higienos normų reikalavimai adaptavus ES direktyvas.

„Kai kurios normos niekada nebuvo viršijamos, todėl tirti nebuvo racionalu“, – aiškino Š.Alasauskas.

Nuo 2009-ųjų nebereikia nustatyti fizikinių bei cheminių rodiklių: vandenilio jonų koncentracijos, spalvos, naftos produktų, paviršiaus aktyvių medžiagų, fenolių, deguonies soties, skaidrumo. Taip pat, esant išskirtinei situacijai, nereikia tirti vandens taršos pesticidais, sunkiaisiais metalais, cianidais, nitratais ir fosfatais.

Tirti palikti tik tie cheminiai rodikliai, kurie gali sukelti vandens eutrofikacijos (vandens žydėjimo) procesus.