Šimtukininkų klubas klesti

Ko­kie yra šim­tu­kais eg­za­mi­nus iš­lai­kę kau­nie­čiai abi­tu­rien­tai? Moks­liu­kai, įsi­kniau­bę į kny­gas ir kom­piu­te­rį, ar - ir ki­to­kių už­siė­mi­mų tu­rin­tys aš­tuo­nio­lik­me­čiai?

Seks ma­mos pė­do­mis

Kau­no jė­zui­tų gim­na­zi­ją šie­met bai­gu­si Ie­va Ma­li­naus­kai­tė ne­si­ren­gia iš­va­žiuo­ti iš gim­to­jo mies­to. Moks­lo pir­mū­nė pa­tei­kė pra­šy­mą stu­di­juo­ti Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­te ir ti­ki, kad jos sva­jo­nė tap­ti gy­dy­to­ja iš­si­pil­dys. Ie­va pa­si­ti­ki sa­vi­mi, ji tie­siog švy­ti iš lai­mės: per eg­za­mi­nus iš tri­jų da­ly­kų - lie­tu­vių kal­bos, ma­te­ma­ti­kos ir bio­lo­gi­jos - ga­vo šim­tu­kus.

„Lie­tu­vo­je me­di­kai ren­gia­mi ge­rai, dip­lo­mai pri­pa­žįs­ta­mi už­sie­ny­je. Tad ko­dėl tu­rė­čiau ieš­ko­ti uni­ver­si­te­tų ki­tur?" - svarstė mer­gi­na.

Stu­di­juo­da­ma ji mie­lai iš­vyk­tų pa­si­mo­ky­ti į už­sie­nį, ta­čiau trum­pai - pa­gal mai­nų pro­gra­mą, bet gy­ven­ti ir dirb­ti sva­jo­ja tik Lie­tu­vo­je. „Ie­va nuo pat vai­kys­tės la­bai ga­bi. Bet vien ga­bu­mų neuž­tek­tų, jei pri­stig­tų darbš­tu­mo. Duk­ros ne­rei­kė­jo ra­gin­ti sės­ti prie kny­gų, nors ne vien jos mū­sų vy­riau­sia­jai rū­pė­jo", - duk­ros ates­ta­tu su pa­gy­ri­mu džiau­gė­si KMU Kar­dio­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nė bend­ra­dar­bė dr.Vi­li­ja Ma­li­naus­kie­nė. Ne ma­žiau lai­min­gas bu­vo ir tė­tis, aka­de­mi­nį dar­bą dir­ban­tis psi­cho­lo­gas.

Tė­vai ne­pir­šo duk­rai pro­fe­si­jos, ji pa­ti nu­ta­rė sek­ti me­di­kės ma­mos pė­do­mis. „Ne, moks­liu­kė tik­rai ne­bu­vau. Bai­giau dvi mu­zi­kos mo­kyk­las, dai­na­vau an­samb­ly­je. Per­kū­no na­muo­se tu­ris­tams ve­džiau eks­kur­si­jas, daž­nai - ang­lų kal­ba. Iš mo­kyk­los iš­si­ne­šu dau­gy­bę ge­rų pri­si­mi­ni­mų", - tu­ri­nin­gas moks­lei­viš­kas die­nas pri­si­mi­nė Ie­va.

No­rė­da­ma ša­lin nu­vy­ti eg­za­mi­nų įtam­pą mer­gi­na sės­da­vo prie for­te­pi­jo­no ar­ba im­da­vo į ran­kas gi­ta­rą. Kar­tais na­mų ty­lą su­vir­pin­da­vo kank­lių mu­zi­ka - Ie­va pui­kiai skam­bi­na ir šiuo inst­ru­men­tu.

Pa­dir­bės prieš stu­di­jas

„Jau ne­be­sap­nuo­ju eg­za­mi­nų. Bu­vau prie jū­ros, pail­sė­jau. Sma­giai su drau­gais at­šven­tė­me ir iš­leis­tu­ves. Da­bar ma­no min­tys su­ka­si tik apie bū­si­mas stu­di­jas", - pa­sa­ko­jo ki­ta Jė­zui­tų gim­na­zi­jos „šim­tu­ki­nin­kė" Eve­li­na Venc­ku­tė. Ji la­biau­siai su­bliz­gė­jo per is­to­ri­jos, ang­lų bei lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nus. Iš vi­sų tri­jų da­ly­kų gau­ti mak­si­ma­lų įver­ti­ni­mą Eve­li­na net ne­sva­jo­jo. At­virkš­čiai, grį­žu­si po lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no na­miš­kiams guo­dė­si: tes­tas tik­riau­siai bus pa­ki­šęs ko­ją.

„Su­ži­no­ju­si re­zul­ta­tus net ap­si­ver­kiau iš lai­mės. Ma­ny­da­vau, kad šim­tu­kus gau­na tik „zub­ry­los". Mo­kyk­lo­je vis­kas se­kė­si, bet vis tiek ma­nau, kad eg­za­mi­nai - tik­ra sėk­mės lo­te­ri­ja", - apie pa­si­bai­gu­sius mo­kyk­li­nius var­gus pa­sa­ko­jo Eve­li­na.

Ji dė­kin­giau­sia is­to­ri­jos mo­ky­to­jai Onu­tei Zut­kie­nei, pa­dė­ju­siai suprasti, kas mo­kan­tis svar­biau­sia. „Ge­ras mo­ky­to­jas - tik­ras lo­bis. Ga­li sė­dė­ti ap­si­kro­vęs kny­go­mis ir kal­ti vis­ką iš ei­lės, bet per eg­za­mi­ną su­klup­ti. Mo­ky­to­ja vi­sa­da mo­kė įžvelg­ti es­mę, gal to­dėl jos dės­to­mą da­ly­ką ge­rai iš­lai­kė daug dvy­lik­to­kų", - komp­li­men­tų ne­gai­lė­jo Eve­li­na. Tik pe­da­go­gės pa­ta­ri­mo stu­di­juo­ti tei­sę gabi mo­ki­nė ne­pak­lau­sė: ji pa­si­rin­ko po­li­ti­kos moks­lų stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

Po iš­leis­tu­vių Eve­li­na ne­si­rengia dy­ki­nė­ti. Ža­da pa­dir­bė­ti vie­no­je rin­kos ty­ri­mų kom­pa­ni­jo­je, šiek tiek už­si­dirb­ti stu­di­joms. Bū­si­mai po­li­to­lo­gei, ku­ria, ji įsi­ti­ki­nu­si, tik­rai taps, tai bus ge­ra pro­fe­si­nė pra­kti­ka.

Abiem Jė­zui­tų gim­na­zi­jos ab­sol­ven­tėms ko­re­pe­ti­to­rių pa­slau­gų prieš eg­za­mi­nus ne­pri­rei­kė. Mer­gi­nos juo­kau­ja, kad tė­vų pi­ni­gi­nių neiš­tuš­ti­no, nes pa­si­ti­kė­jo mo­ky­to­jais ir pa­čios sa­vi­mi.

Aly­tų iš­kei­tė į Kau­ną

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) gim­na­zi­jos ab­sol­ven­tė Jus­ti­na Ku­li­kaus­kai­tė šio­mis die­no­mis gy­ve­na ke­lio­nės nuo­tai­ko­mis. Kar­tu su ki­tais tri­mis Lie­tu­vos moks­lei­viais ji ren­gia­si vyk­ti į In­di­jo­je vyk­sian­čią pa­sau­li­nę bio­lo­gi­jos olim­pia­dą. Jai, Lie­tu­vos olim­pia­dos pri­zi­nin­kei ir ko­man­dos na­rei, tai - ne­ma­ža at­sa­ko­my­bė, įpa­rei­go­ji­mas. „Per­nai lie­tu­viai iš pa­sau­li­nio ren­gi­nio par­si­ve­žė bron­zą, mums bū­tų gė­da pa­si­ro­dy­ti pra­sčiau. Esa­me pa­si­ry­žę grįž­ti tik su ap­do­va­no­ji­mais", - prieš ke­lio­nę į eg­zo­tiš­ką ša­lį links­mai kal­bė­jo Jus­ti­na.

Gal­vo­ti apie poil­sį ar pra­mo­gas jai kol kas nė­ra ka­da - vi­sas lais­va­lai­kis pra­bė­ga prie bio­che­mi­nių bio­lo­gi­jos eks­pe­ri­men­tų. Jų at­lik­ti aš­tuo­nio­lik­me­tė į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą va­ži­nė­ja iš Aly­taus, kur gy­ve­na tė­vai. Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pra­bė­go Jus­ti­nos vai­kys­tė ir be­veik vi­si mo­kyk­li­niai me­tai. Pa­keis­ti mo­kyk­lą moks­lei­vė ry­žo­si tik bai­gu­si vie­nuo­li­ka kla­sių: at­si­ra­dus ga­li­my­bei ne­pra­lei­do pro­gos bent me­tus pa­si­mo­ky­ti ta­len­tus ug­dan­čio­je ga­bių­jų „kal­vė­je".

Sup­la­na­vo sa­vo kar­je­rą

Grį­žu­sios iš In­di­jos Jus­ti­nos lauks pa­ti svar­biau­sia nau­jie­na - ar ji priim­ta į Vil­niaus uni­ver­si­te­to mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos spe­cia­ly­bę, ku­ria su­si­ža­vė­jo da­ly­vau­da­ma olim­pia­do­se.

Ga­bi dzū­kė ma­no tu­rin­ti ty­rė­jos gys­le­lę, sa­vo atei­tį ji įsi­vaiz­duo­ja tik moks­li­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je. Am­bi­ci­jų siek­ti pro­fe­si­nių aukš­tu­mų ne­sle­pian­čios aš­tuo­nio­lik­me­tės trys šim­tu­kai per eg­za­mi­nus nė kiek ne­nus­te­bi­no. Ji neuž­si­kirs­da­ma jau da­bar var­di­ja vi­sus įsi­vaiz­duo­ja­mus sa­vo kar­je­ros eta­pus: ba­ka­lau­ro, ma­gist­ro stu­di­jos, vė­liau - dok­to­ran­tū­ra.
„Me­tus tik­rai stu­di­juo­siu Vil­niu­je. Jei pa­tiks, čia siek­siu vi­sų įma­no­mų dip­lo­mų. Ne­no­rė­čiau nu­si­vil­ti, bet jei taip at­si­tiks, ieš­ko­siu uni­ver­si­te­to už­sie­ny­je", - ir apie to­kį pla­nuo­ja­mą gy­ve­ni­mo po­sū­kį už­si­mi­nė pir­mū­nė. Ji ži­no, kad pa­sau­lio olim­pia­dų pri­zi­nin­kams at­si­ver­tų ga­li­my­bė rink­tis pres­ti­ži­nius už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. „Kas ži­no, gal po me­tų ki­tų ma­no sva­jo­nės ap­si­vers aukš­tyn ko­jom?" - svars­tė KTU gim­na­zi­jos ab­sol­ven­tė.

Dip­lo­mo sieks už­sie­ny­je

Kau­nie­čiai Da­nu­tė ir Bro­nius Pu­kė­nai jau­nė­lį sū­nų Lau­ry­ną rug­sė­jo mė­ne­sį iš­ly­dės į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Ne į tu­ris­ti­nę ke­lio­nę ar pas drau­gus - vai­ki­nas pra­dės stu­di­juo­ti Leed­so uni­ver­si­te­te. Lau­ry­nas no­ri tap­ti fi­zi­ku. Sa­vo ga­bu­mus tiks­lie­siems moks­lams jis aiš­ki­na pa­vel­dė­jęs iš in­ži­nie­riaus tė­čio ir ma­te­ma­ti­kės ma­mos. „Šim­tu­kai iš fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos per daug ne­nus­te­bi­no.

Ti­kė­jau­si ge­ro įver­ti­ni­mo, nors re­zul­ta­tai sto­jant į aukš­tą­ją ne­tu­rės įta­kos. Tai, kad esu priim­tas į už­sie­nio uni­ver­si­te­tą, su­ži­no­jau ge­ro­kai anks­čiau, esu la­bai lai­min­gas", - džiaugs­mu spin­du­lia­vo „San­ta­ros" gim­na­zi­ją šie­met bai­gęs Lau­ry­nas. Jis ma­no, kad Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos uni­ver­si­te­te ge­res­nė mo­ky­mo ba­zė, bus ga­li­ma įgy­ti dau­giau ži­nių. Į Lie­tu­vą vai­ki­nas po stu­di­jų bū­ti­nai ža­da grįž­ti.

Iš­siun­tęs pra­šy­mus pen­kiems Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tams, tei­gia­mų at­sa­ky­mų su­lau­kė iš ke­tu­rių. Pa­si­rin­ko Leed­so uni­ver­si­te­tą, ku­rio rei­ka­la­vi­mą tu­rė­ti ge­rus ma­te­ma­ti­kos, fi­zi­kos me­ti­nius pa­žy­mius vai­ki­nas įvyk­dė su kau­pu. Lau­ry­nas iš anks­to bu­vo iš­si­lai­kęs ir tarp­tau­ti­nį ang­lų kal­bos tes­tą. „Vai­kas nuo ma­žens ga­lė­da­vo va­lan­dų va­lan­das pra­sė­dė­ti prie for­mu­lių, ban­dy­mų. Stu­di­jos už­sie­ny­je bu­vo jo sva­jo­nė, ar­gi ga­lė­tu­me prieš­ta­rau­ti sū­naus pa­si­rin­ki­mui?" - svars­tė jau­nuo­lio tė­vas Bro­nius. Pu­kė­nų na­mus nuo ru­dens daž­niau lan­kys tik duk­ra Ele­na, Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­ti ma­te­ma­ti­ką.

Par­ke­rį ne­šis į dar­bą

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to „Ra­sos" gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Si­mo­na Smai­ly­tė dar te­be­gy­ve­na įspū­džiais, pa­tir­tais ant­ra­die­nį pa­ger­biant pir­mū­nus Vy­riau­sy­bė­je. „Var­di­nį par­ke­rį, ku­rį ga­vau do­va­nų, at­si­ne­šiu į sa­vo dar­bo­vie­tę pir­mą­ją dar­bo die­ną. Pas­kui vėl pa­dė­siu į stal­čių ir sau­go­siu pri­si­mi­ni­mui", - nuo­šir­džiai pa­sa­ko­ja Si­mo­na. Ji ti­ki­si, kad pir­mo­ji dar­bo­vie­tė bus odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ka.

Dvie­jų eg­za­mi­nų šim­ta­ba­lę ver­ti­ni­mo kar­te­lę per­šo­ku­sios ab­sol­ven­tės sva­jo­nė - stu­di­juo­ti me­di­ci­ną, ir bū­ti­nai - Lie­tu­vo­je. Jei ne­pa­vyk­tų įsto­ti į odon­to­lo­gi­ją, Si­mo­na pa­si­rink­tų pe­diat­ri­ją. Taip mer­gi­na įgy­ven­din­tų neiš­si­pil­džiu­sią sa­vo ma­mos sva­jo­nę.

„Gal ir ne­tu­riu iš­skir­ti­nių ga­bu­mų, bet už­si­spy­ri­mo - la­bai daug. Nė­ra da­ly­kų, ku­rių neį­ma­no­ma įveik­ti, jei la­bai to no­ri", - įsi­ti­ki­nu­si bū­si­mo­ji me­di­kė. Si­mo­na gim­na­zi­jo­je lan­kė uni­ver­si­te­ti­nę kla­sę, ku­rio­je mo­kė­si pa­tys ga­biau­sie­ji. VDU lan­kė eko­lo­gi­nės ge­ne­ti­kos bū­re­lį, at­lik­da­vo ty­ri­mus, eks­pe­ri­men­tuo­da­vo. Ga­lė­jo pa­si­rink­ti stu­di­juo­ti ir bio­lo­gi­ją, bet ma­no, kad la­biau pa­dės žmo­nėms bū­da­ma me­di­ke.