Senus pastatus kartais ne tik galima, bet ir būtina prikelti antram gyvenimui

Bet ji išsprendžiama, galima užkirsti kelią kultūrinio paveldo nykimui ir praradimui bei sumažinti apleistų pastatų neigiamą poveikį miesto veidui. „Vilniaus vystymo kompanija“ tai įrodė ne kartą.

Savininkų problemos

„Kiekviena šalis, miestas ar bendruomenė turi stengtis išsaugoti istoriją įveiklindama ar suteikdama „antrą kvėpavimą“ vietoms, kurios yra unikalios. Visos iniciatyvos, skirtos paveldo pastatams išsaugoti, investavimas į jas yra pilietiškumo požymis. Atnaujinant paveldo pastatus sukuriama pridėtinė vertė ir jie išsaugomi ateinančioms kartoms“, – kalba mokslininkai.

Visa Europa susiduria su apleistų, nenaudojamų pastatų problema. Priežastys, kaip ir pas mus: neišspręstas nuosavybės statusas, labai daug paveldėtojų, kurie nesutaria, ką su gautu turtu daryti, savininkų nenoras investuoti, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bankrotai, areštas, hipotekos skola ar savininkas įsigijo objektą tik turėdamas tikslą perparduoti, tačiau nesulaukia sau tinkamos kainos.

Sprendimų būdai

Ne taip jau retai tokio likimo sulaukia išskirtinės architektūros pastatai, kurie istoriškai svarbūs miestui, akcentuoja jo tapatybę. Susiduriama su dvejopa problema: nugriauti paveldo vertybių negalima, tačiau savininkų finansinės galimybės atnaujinti namą būna ribotos, o kritinės būklės statiniai kelia pavojų visuomenės saugumui.

Pastatų renovacija dėl natūralaus jų nusidėvėjimo yra neišvengiamas ir begalinis procesas. Jis būtinas, norint užtikrinti pastatų funkcionalumą ir saugų naudojimą. Konkrečius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, už jų vykdymą atsako pastatų naudotojai ir valdytojai.

Tokias problemas daugumoje Europos miestų sprendžia savivaldybėms atstovaujančios NT efektyvaus valdymo paslaugą teikiančios įmonės. Jos konsultuoja apleistų ar avarinės būklės NT savininkus, tarpininkauja jiems susitariant dėl pastatų perleidimo potencialiems investuotojams, kurie patraukliose vietose siekia tvariai rekonstruoti nenaudojamus istorinius namus.

Aukso vertės projektas

Paprasčiau vertingus pastatus prikelti antram gyvenimui, kai jie yra savivaldybės nuosavybė. Sostinėje tuo užsiima UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK). Bendrovė, vykdanti sostinės savivaldybės investicinius projektus, turi didelę visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo bei atnaujinimo, modernizavimo patirtį. Tai garantuoja paslaugų efektyvumą – savalaikį rizikos vertinimą, darbų finansavimą bei darbų kokybę, padeda sutaupyti laiko, tinkamai valdyti visą procesą.

Vienas geriausių pavyzdžių – VVK organizuota Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija sostinės Žvėryno mikrorajone. Tai – buvusi M.Dobužinskio vidurinė mokykla, kuri apskritai dėl prastos būklės (klasės, tualetai, kitos patalpos net nepriminė erdvių, kokias turėtų turėti moksleiviai) nuo 2012 m. nebeveikė. Po pusantrų metų trukusios modernios rekonstrukcijos 2015 m. Šolomo Aleichemo ORT gimnazija atvėrė duris. Renovuojant pastatą buvo pakeista stogo danga ir apšiltinta, taip pat apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir lauko durys, modernizuotos vidaus inžinerinės ir sklypo lauko komunikacijos, paklotos naujos kiemo ir sporto aikštelių dangos. Atnaujintas ir pastato vidus.

Konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“, kuriame kasmet apdovanojama Lietuvos įmonių gaminama produkcija, kategorijoje „Statybos pramonė“ Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcijos projektas apdovanotas aukso medaliu.

Kitas svarbus VVK projektas – sostinės Šv. Roko ligoninės pastato Antakalnio rajone rekonstrukcijos darbai. Atnaujinta daugiau nei 6 tūkst. kv. m patalpų, pakeisti langai, durys, virš buvusio baseino ir pagrindinio korpuso įrengtos papildomos patalpos. Atnaujintoje sveikatos priežiūros įstaigoje įrengti du papildomi ir pritaikyti lovoms transportuoti liftai. Atnaujinant pastatą didžiulis dėmesys buvo skiriamas žmonių, turinčių negalią, poreikiams. Regėjimo negalią turintiems ligoniams čia įrengtas liftas su Brailio rašto žymeniu. Tikintiesiems įrengta koplyčia. Atnaujintoje ligoninėje yra daugiau nei 80 palatų, kuriose – 240 lovų.

XIX a. viduryje statytos neogotikinės koplyčios, esančios Rasų kapinėse Vilniuje, restauravimas – taip pat VKK projektas. Atnaujinimo metu sutvarkyti koplyčios pamatai, cokolis, mūrinių sienų paviršius, laiptai. Taip pat buvo perdengtas stogas, nudažytas fasadas, atkurtas švieslangis, įrengta žaibosaugos sistema, atlikti valymo, antiseptikavimo ir nudruskinimo darbai, praneša Kultūros paveldo departamentas. Romantizmo laikotarpio neogotikinė koplyčia pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatyta 1850 m. 1888 m. gydytojas Hiliaras Raduškevičius medinės varpinės vietoje pagal architekto Julijano Januševskio projektą pastatė plytų mūro varpinę.

Mes kiekvieną dieną lankomės objektuose, kurie išsidėstę visame mieste. Puikiai matome, kur kokios infrastruktūros trūksta. Įvertiname naujas investicines galimybes ir teikiame jas savivaldybės administracijai.

Beveik 200 projektų vienu metu

Naujų darželių ir mokyklų statybos, ugdymo įstaigų atnaujinimo darbai, poliklinikų remontai, viešų erdvių tvarkymas ir infrastruktūros plėtra. Trumpiau tariant, viešosios infrastruktūros projektų valdymo ir statybos techninės priežiūros paslaugos – pagrindinė „Vilniaus vystymo kompanijos“ veikla. Šiuo metu įmonės darbotvarkėje beveik 200 projektų.

Vienas jų – Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje. Jis taps nauja įspūdinga traukos vieta sostinėje: po rekonstrukcijos ir naujų statybų čia bus analogų Lietuvoje neturinti moderni ir interaktyvi ekspozicija, nuo muziejaus stogo atsivers Vilniaus panoramos apžvalgos aikštelė, veiks kūrybinės dirbtuvės, kavinė. Muziejuje bus įrengtas liftas, kurio ligi šiol čia nebuvo, todėl muziejus taps prieinamesnis dar didesniam lankytojų srautui: senjorams, judėjimo negalią turintiems, šeimoms su kūdikiais. Atsinaujinęs Energetikos ir technikos muziejus planuoja dar daugiau interaktyvumo, patrauklių veiklų visai šeimai. Po vienu stogu tilps energetikos ir technikos istorija bei naujos edukacinės erdvės kūrybai, šiuolaikiniam mokslui. Cokoliniame aukšte įsikurs atviros prieigos kūrybinės erdvės, laboratorijos ir dirbtuvės, kuriose bus rengiami edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės visų amžių grupių lankytojams. Čia bus galima kurti ir mokytis, pasitelkiant naujausias 3D technologijas, fotogrametriją, CAD, CAM sistemas, mechanikos ir elektronikos įrenginius.

„Rūpinamės efektyviu miesto viešųjų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu, architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis. Vilnius yra pasirinkęs teisingą kelią, savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo paslaugas telkdamas vienose rankose. Mes kiekvieną dieną lankomės objektuose, kurie išsidėstę visame mieste. Puikiai matome, kur kokios infrastruktūros trūksta. Įvertiname naujas investicines galimybes ir teikiame jas savivaldybės administracijai“, – sako VVK direktorė Rasa Čeponytė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis yra sakęs, jog miesto nekilnojamojo turto valdymas, administravimas ir vystymas iš vieno centro sukuria didesnę pridėtinę vertę. Be to, artimiausiu metu ketinama kurti nekilnojamojo turto kompetencijų centrą, kuriuo taps „Vilniaus vystymo kompanija“.