Šalia Vilniaus geležinkelio stoties brėžiamas dar vienas didelis NT projektas

„Mūsų tikslas, kad teritorija tarp Naujininkų ir Naujamiesčio taptų dar geresne „Paupio“ kvartalo versija (iki šiol geriausiu laikomu pramoninės teritorijos konversijos pavyzdžiu – BNS) su gyvenamųjų namų rajonais, biurais, viešųjų bei paslaugų, socialinės ir kultūrinės paskirties objektais bei oficialiais pastatais“, – kvartalo įveiklinimo vizijos pristatyme trečiadienį  žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

„Analizuojame, kad čia galėtų persikelti ne tik savivaldybė, bet ir atsirasti vadinamasis ministerijų miestelis – šią teritoriją Vyriausybei įvardijam kaip pirmąjį pasirinkimą, nes tokios statybos prie Seimo būtų didelė klaida“, – pridūrė Vilniaus meras.

Pasak jo, per kelias savaites savivaldybė su LTG planuoja pasirašyti ketinimų protokolą ir dar šiemet paskelbti teritorijos vystymo konkursą, kuris galėtų baigtis 2023 metų pavasarį, o detaliojo plano rengimas užtruktų dar dvejus metus.

„Šis konkursas galėtų atsakyti, kas čia tiksliai bus, nes tai labai svarbu rengiant ir detalųjį planą, tačiau svarbiausia, kad jis sujungtų Naujamiestį su Naujininkais, atvestų į šį rajoną miesto centro įvaizdį bei funkcijų įvairovę“, – sakė Vilniaus meras.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

LTG vadovo Egidijaus Lazausko teigimu, optimizuojant įmonės veiklą bei įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, dalis dabar įmonės naudojamos teritorijos Naujamiestyje su geležinkelio bėgiais, dirbtuvėmis, sandėliais jai tampa nebereikalingi, todėl galima rasti „neblogų bendrų sprendinių su miestu“.

„Aišku, reikia išsinagrinėti, ką čia galima daryti, ko negalima – tam ir ketinimų protokolas yra pasirašomas, kad būtų pasižiūrėta, kiek čia galima išspausti iš šitos vietos“, – žurnalistams sakė E. Lazauskas.

Analizuojame, kad čia galėtų persikelti ne tik savivaldybė, bet ir atsirasti vadinamasis ministerijų miestelis – šią teritoriją Vyriausybei įvardijam kaip pirmąjį pasirinkimą.

Pasak E. Lazausko, dalis 42 ha teritorijos yra LTG nuosavybė, dalis – valstybės ir valdoma pasitikėjimo teise.

„Aišku, dėl šios teritorijos panaudojimo reikės kalbėtis ir su valstybe, tačiau geriau ateiti kalbėtis su Vyriausybe su aiškiais planais“, – aiškino LTG vadovas.

Vilniaus mero įsitikinimu, šios teritorijos konversija užtruktų apie dešimtmetį, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus lokomotyvų remonto depas galėtų, kaip ir Lukiškių kalėjimas, būti įveiklintas pakankamai greitai.

„Kadangi čia nei bus griaunama, nei radikaliai kas perstatoma, nes tai yra ir techninis, ir kultūros paveldas, gal reiktų metų pradžioje skelbti šio pastato nuomos konkursą 10-čiai metų, kūrybiniam įveiklinimui“, – sakė R. Šimašius.

„Tai būtų Lukiškių kalėjimo panaudojimo analogija“, – pridūrė sostinės meras.

Jei savivaldybei ir LTG pavyktų sutarti dėl šios teritorijos panaudojimo, tai jau būtų antras pastaraisiais metais LTG ir Vilniaus valdžios kartu įgyvendinamas projektas.

Sostinės savivaldybė ir LTG ketina „modernizuoti ir humanizuoti“ 33 ha stoties teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių Naujamiesčio seniūnijoje, čia vyrautų komerciniai objektai – biurai, parduotuvės bei inžinerinė infrastruktūra.

Šią vasarą kaip sudėtinė šio plano dalis buvo paskelbtas Vilniaus geležinkelio stoties komplekso ir stoties aikštės su viešojo transporto terminalu architektūrinio konkurso laimėtojas – Didžiosios Britanijos bendrovės „Zaha Hadid Architects“ projektas „Green connect“.

Šios teritorijos konversijos detalusis planas pradėtas rengti 2018 metais, o jis galėtų būti įgyvendintas iki 2030 metų.