- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
-
Ramaus eismo gatvės kurs naujos kokybės susisiekimą Vilniuje
Gatvės – kaip viešosios erdvės: gyvybingos, pritaikytos saugiai judėti ir būti, prisidedančios prie geresnės gyvenimo kokybės čia įsikūrusiesiems, vieta, kur pėstieji ir dviratininkai pirmiausia jaučiasi gerai.
Būtent tokias – ramesnes ir saugesnes – gatves prie gyvenamųjų namų siekia turėti Vilnius. Tokios gatvės skiriasi nuo pagrindinių miesto transporto arterijų: pirmiausia tai reiškia lėtesnį automobilių eismą, taigi ir didesnį eismo saugumą bei mažesnį triukšmą, taip pat erdvesnius šaligatvius ir gausybę želdinių.
Kaip ir dauguma Europos bei pasaulio miestų, Vilnius siekia mažinti neigiamą transporto poveikį gyventojams ir aplinkai, kurti geresnę gyvenimo kokybę, tad dėlioja strategiją gatvėms, kurios pirmiausia skirtos privažiuoti prie kelionės tikslo (namų ar darbo), o ne pravažiuoti. Šios strategijos kryptis detalizuojama ir remiantis mieste patvirtintu darnaus judumo planu.
Šiuo metu ieškoma geriausių kitų šalių sprendinių, tinkamų pritaikyti ir geriausiai tinkančių Vilniui, tad pirmieji bandymai jau kurį laiką atliekami įvairiomis formomis: taktinio urbanizmo priemonėmis prieš keletą metų pertvarkyta Islandijos g., Naugarduko g. įrengiami gatvės kiemeliai, I.Šimulionio gatvėje susiaurintos automobilių juostos ir tvarkingai sužymėtas parkavimas.
Pagal tokius principus pradedama tvarkyti Šaltkalvių g. Naujininkuose ir gatvė ties Vilniaus rajono poliklinika, jungianti Laisvės prospektą su J.Baltrušaičio gatve.
Taip pat ruošiamasi bandomajam projektui Naujamiestyje, kur pagal lėto, arba kitaip ramaus, eismo principus bus tvarkomos dauguma ne pagrindinių rajono gatvių (pvz., Vytenio, Švitrigailos ir kt.) – šių gatvių analizę ir planus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymu parengs Martyno Marozo architektūros ir urbanistikos įmonė, o tai reiškia, kad tai darant pirmiausia bus atliekami tyrimai, įtraukiami gyventojai, bus rengiama koncepcija ir derinamos schemos.
Radus tinkamus sprendinius, ramaus eismo gatvių koncepcija bus taikoma visose miesto gatvėse – pirmiausia ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose.
Kiekvienai gatvei – skirtinga funkcija
Visų šalies miestų gatvės yra suskirstytos į keturias kategorijas – greito eismo (aplinkkeliai ir tranzitinio eismo gatvės), pagrindinės ir aptarnaujančios (užtikrinančios pagrindinius ryšius bei viešojo transporto ašis) bei pagalbinės (vietinės gatvės, skirtos paskirstyti srautus į teritorijas). Būtent pastarąsias ir siekiama tvarkyti taip, kad jos taptų ramesnės ir saugesnės.
Lėto, iki 20 ar 30 km/val. greičio gatvės pirmiausia reiškia ne formalų kelio ženklų sustatymą, o platų infrastruktūros priemonių panaudojimą, taip pat ilgainiui ir gatvės dizaino atpažįstamumą visiems eismo dalyviams: siauresnes juostas, greičio mažinimo priemones, automobilių parkavimo pokyčius (pvz., jį išdėstant vis kitoje gatvės pusėje tam, kad būtų iškreivinama tiesios gatvės ašis) ar kitus sprendinius.
Natūralu, kad tokie pokyčiai kelia klausimų, nes kol kas Vilniuje siauresnio eismo gatvių nėra daug, jomis reikia išmokti važiuoti lėčiau.
„Natūralu, kad tokie pokyčiai kelia klausimų, nes kol kas Vilniuje siauresnio eismo gatvių nėra daug, jomis reikia išmokti važiuoti lėčiau. Nors turime ir nemažai pavyzdžių, kur ramaus eismo gatvės yra ir natūraliai susiformavusios – pavyzdžiui, dėl parkuojamų automobilių lieka mažai vietos važiuoti ir automobiliai turi prasilenkti vienas kitą praleisdami. Tai taip pat neblogas pavyzdys, skatinantis judėti lėčiau ir užmegzti akių kontaktą, būti atidesnius. Visgi netrukus gatvių, kur eismo juostos bus siauresnės, tačiau pakankamos judėti nedideliu greičiu, bus daugiau. Taip šios gatvės taps ir saugesnės pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Tokios gatvės sukurs saugesnę ir patrauklesnę aplinką, pagal šį modelį pertvarkytos gatvės taps patogios judėti dviračiais ar paspirtukais, jaukios pasivaikščiojimams, saugios savarankiškoms vaikų kelionėms.
Ramaus eismo gatvių pritaikymas dviračių eismui – judėjimui bendrame sraute kartu su automobiliais užtikrins ir didesnį susisiekimo dviračiu tinklą, kai važiuojant dviračiu ar kitomis riedėjimo priemonėmis nebereikės judėti šaligatviu. Tokiose gatvėse nėra efektyvu tiesti atskirus dviračių takus, o dažnu atveju juos tiesti tiesiog nėra pakankamai vietos, todėl vairuotojai turės įprasti čia matyti vis daugiau dviratininkų ir suteikti jiems pirmumą.
Naugarduko gatvės pokyčiai
Pirmieji žingsniai lėtinant automobilių eismą ir kartu humanizuojant erdvę jau pradėti pagrindinėje Naugarduko gatvėje Naujamiestyje. Čia šį rudenį buvo įrengtos iškiliosios sankryžos, išskirtinai ryškiai sužymėtos perėjos, sužymėti dviračių takai, pėsčiuosius nuo gatvės eismo fiziškai ir emociškai saugo daugelyje vietų įrengti papildomi želdiniai, o Vilniaus miesto savivaldybė pristatė ir gyventojus į gatvę kviečiančius „keliaujančius kiemelius“. Tai – architektūros studijos „DO Architects“ sukurtos mobilios platformos, suteikiančios gyventojams galimybę bent kuriam laikui užkariauti įprastai automobilių užimamas vietas.
„Gatvės kiemai įkvepia pamatyti gatvę kaip viešąją erdvę žmogui. Taip parkavimo vieta netikėtai virsta žaidimų aikštele ar amfiteatru pasimatymui ir praplečia gatvės naudojimo galimybes, tampa patraukli žmogui. Kuo daugiau įvairių veiklų atsiranda gatvėje, tuo ji tampa įdomesnė, charakteringesnė ir gyvastingesnė viso kvartalo ar miesto mastu. Ir tada ypač svarbu, kad automobiliai ne švilptų, o tiesiog judėtų šalia, – konstatavo viena studijos „DO Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylytė. – Linkėčiau dar daugiau – kad automobiliai čia judėtų ne tik lėčiau, bet kartais ir pasitrauktų, užleisdami vietą sekmadieniniams turgeliams, koncertams ar kitoms gyventojus iš namų į gatves ištraukiančioms veikloms.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
VPT vadovas: išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties – netrukus7
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netrukus baigs rašyti išvadą dėl būsimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties, žada įstaigos vadovas. Pasak Dariaus Vedricko, išvada bus paviešina šią arba kitą sa...
-
Vilniuje viešieji tualetai bus nemokami, plečiamas jų tinklas3
Vilniuje nuo balandžio mėnesio savivaldybei priklausantys viešieji tualetai bus nemokami. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Vilniaus savivaldybė: šiais metais bus atnaujinta 120 km gatvių1
Vilniaus miesto savivaldybė teigia šiais metais planuojanti išasfaltuoti 120 kilometrų gatvių, sutvarkyti apie 40 kilometrų šaligatvių ir įrengti daugiau kaip 12 kilometrų dviračių takų. Pasak savivaldybės, sostinės susisiekimo...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Vilniuje atsiras daugiau viešojo transporto maršrutų, bus dažninami esami5
Vilniuje bus didinamas viešojo transporto maršrutų skaičius ir dabartinių maršrutų intensyvumas. ...