Šventojo Kryžiaus atradimo, arba tiesiog Kalvarijų, bažnyčia – Vilniaus vėlyvojo baroko paminklas. Iki šiol manyta, kad bažnyčia iškilo XVIII amžiuje, o ją finansavo dvarininkai Mykolas ir Kristina Petrauskai. Todėl jų garbei portretai kabo prie vargonų ir žvelgia į altorių.

„Esame ypatingoje Vilniaus vietoje. Esame tokioje vietoje, kuri buvo įkurta po to, kai Vilnius buvo išlaisvintas iš rusų nelaisvės“, – teigė Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius Mykolas Sotničenka.

Dabar aiškėja, kad bažnyčios istorija kiek kitokia, nei manyta iki šiol. Atradimas padarytas ją restauruojant. Nors restauratoriai tiesiog norėjo atkurti interjero spalvas ir pirminį jų sluoksnį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmą savaitę atsitiko tokie netikėtumai, kad vis dėlto radome tapybos, figūrinės tapybos. Apie ją nebuvome žinoję ir nebuvo žinoma anksčiau“, – pasakojo restauratorė Indrė Valkiūnienė.

Tai pakeitė visą planą.

„Turėjome persiorientuoti į daug įdomesnį, vertingesnį darbą,“ – teigė I. Valkiūnienė.

Po keliais dažų sluoksniais slėpėsi bažnyčios barokinės freskos. „Žingsnis po žingsnio pradeda aiškėti, kad meistras tikrai labai profesionalus“, – kalbėjo Vilniaus dailės akademijos docentė Birutė Rūta Vitkauskienė.

Bet kas jis toks – galima tik spėlioti. „Faktiškai tais tapytojais būdavo dažniausiai italai“, – pridūrė B. R. Vitkauskienė.

Šios freskos nutapytos XVII amžiaus pabaigoje. Tai atskleidžia, kad mūrinė bažnyčia pastatyta maždaug šimtu metų anksčiau, nei manyta iki šiol. „Šito laikotarpio tokios sieninės tapybos Lietuvoje beveik nėra“, – aiškino B. R. Vitkauskienė.

Dailėtyrininkė tai vadina sudėtingu laikotarpiu – vyko didikų vidaus kovos, maro epidemija, Šiaurės karas. „Krokuvoje galima pamatyti panašiai padarytų freskų. Bet pas mus tokių nežinau“, – sakė B. R. Vitkauskienė.

Freskoje pavaizduota šventojo Tomo Akviniečio vizija, kai jam pasirodo nukryžiuotas Jėzus. Taip pat, manoma, kad antroji Kryžiaus kelio stotis – kai Jėzus ima nešti kryžių, arba Švenčiausiosios Trejybės kompozicija. Nutapyti ir konsekracijos kryžiai.

„Tos vietos, kurios pažymėtos tais kryžiais, yra vietos, kur vyskupas, konsekruodamas bažnyčią, patepa sienas šventais aliejais. Tai viena iš švenčiausių, ypatingiausių vietų kiekvienoje bažnyčioje“, – aiškino klebonas Jurgis Vitkovskis.

Bažnyčios restauravimą planuojama tęsti. „Bažnyčia tapo šviesesnė. Daugiau šviesos, daugiau spalvos – tai, ką ir duoda mums tas vėlyvasis barokas“, – teigė J. Vitkovskis.

Kadangi freskos rodo, jog bažnyčia maždaug šimtmečiu senesnė, nei manyta, išeina, kad pirmieji fundatoriai buvo ne Petrauskai, kurių garbei čia kabo portretai. „Atradome Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco fundaciją, kurio portreto bažnyčioje nėra“, – pasakojo B. R. Vitkauskienė.

Petrauskai finansavo vėlesnį laikotarpį – bažnyčios rekonstrukciją.