Net 206-iose sostinės sankryžose yra sumontuoti pėsčiųjų mygtukai. Ir reikalingi jie ne tik praeivių patogumui, bet ir informacijai, tenkinančiai eismo reguliuotojų smalsumą, rinkti.

Įvairiose sostinės vietose prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų sumontuoti pėsčiųjų mygtukai kai kuriems vilniečiams vis dar mįslė. Vienoje vietoje mygtukas panašus į nereikalingą šviesoforo stulpo aksesuarą – periodiškai žalias signalas pėstiesiems užsidega be jokio paspaudimo, kitur priešingai – nepaspaudus jo kirsti gatvės nebus įmanoma.

Dienraščio kalbintas Vilniaus savivaldybės Miesto eismo departamento Eismo skyriaus Centralizuotos sistemos vadovas Arūnas Mažūna tvirtino, kad pėsčiųjų mygtukai iš tiesų pasitvirtino – žmonėms tapo lengviau pereiti gatvę, be to, tai mažiau nei anksčiau trukdo automobilių judėjimui.

"Pėsčiųjų mygtukai veikia ir pasiteisina. Žinoma kalbėti reikia apie kiekvieną sankryžą individualiai. Viskas priklauso nuo ten esančių pėsčiųjų, automobilių srauto, paros meto. Be to, kai kuriose vietose, norint kirsti gatvę, juos spausti būtina. Taip yra T.Kosciuškos, Kalvarijų gatvėse", – dėstė A.Mažūna.

Pasak A.Mažūnos, paspaudus mygtuką vienose vietose, pavyzdžiui, Kalvarijų gatvėje prie turgaus esančioje perėjoje, gyventojams galima pereiti gatvę. Tačiau laikas, kiek, paspaudus mygtuką, degs raudona šviesa, nuolat keičiasi.

"Žmogui gali tekti palaukti ir penkias sekundes, ir pusę minutės. Jeigu tuo metu prie perėjos neartėja daug transporto, žalia šviesa gali degti ilgiau. Jeigu spūstys, mašinų daug, tai gatvę teks kirsti greičiau", – teigė pašnekovas.

Kitose sankryžose viskas vyksta panašiai. Nors žalia šviesa pėstiesiems užsidega ir nespaudžiant mygtuko, paspaudus jį žalia degs ilgiau.

Pėsčiųjų mygtukai, be savo tiesioginės funkcijos reguliuoti pėsčiųjų srautus, dar teikia peno ir reguliuotojų smalsumui. Specialistai mato, kiek kartų žmogus priėjęs jį paspaudžia. Tokios informacijos gavimas jokios įtakos pėsčiųjų srautui neturi.