Daugiau, nei buvo žadėta, sumažintos pensijos nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių tapo galvos skausmu. Kai kurie pensininkai nusprendė kraustytis į kaimą, nes mieste jiems išgyventi neįmanoma.

Mažino dvigubai daugiau

Nuvykusi atsiimti pensijos kaunietė Monika Pleseckienė apstulbo – vietoj 667 litų sumažintos pensijos jai išmokėta 654 litų pensija.

"Nebėra teisybės šiame pasaulyje. Lentelėse buvo nurodyta, kad pensijos, gaunantiems 680 litų, bus mažinamos 13–14 litų, bet iš tikrųjų mano pensija sumažėjo 26 litais", – piktinosi M.Pleseckienė. Jai apmaudu, kad visą gyvenimą sunkiai dirbusi degtukų fabrike "Liepsna" darbininke, moteris šiandien priversta gyventi nepritekliuje. Esą kai žiemomis reikėdavo dirbti nešildomuose sandėliuose, būdavo taip šalta, kad net prijuostės sušaldavo.

"Niekada neatsisakiau dirbti dvi pamainas ir šeštadieniais, visas jėgas atidaviau darbui, o dabar sunku sutaupyti pinigų vaistams", – per mėnesį būtiniausiems medikamentams M.Pleseckienė išleidžia apie 100 litų.

Kaunietė išsiaiškino, kad daugiau, negu tikėtasi, pensija buvo sumažinta dėl to, kad tam tikru gyvenimo etapu ji nedirbo – augino keturis vaikus.

Skuba uždaryti įmonę

Žemėtvarkininkė Viktorija gruodžio pabaigoje skubiai išsiuntė dokumentus Mokesčių inspekcijai, prašydama uždaryti jos individualią įmonę.

"Verslas pastaruoju metu nebuvo nei pelningas, nei labai naudingas, o turėdama įmonę gaučiau perpus mažesnę pensiją ir dar kas mėnesį turėčiau mokėti po 300 litų "Sodrai", – skaičiavo Viktorija.

Ji sako, kad galbūt dar būtų dirbusi ir tokiu būdu prisidėjusi prie mūsų valstybės bendrojo vidaus produkto didinimo, bet esą dabar dirbti ar turėti įmonę pensininkams visiškai neapsimoka.

Ją liūdina faktas, kad biudžetinėje įstaigoje dirbantis jos vyras praras pusę pensijos.

"Gal kitas žmogus turi 100 tūkst. litų indėlį banke ir gauna milžiniškas palūkanas arba jam mokamos išmokos iš ES už žemę. Gyvenimas apkartintas tik tiems, kurie dirba samdomą darbą", – pabrėžė pensininkė Veronika.

Iki 2010-ųjų gaudavusi po 980 litų pensiją per mėnesį Viktorija tikisi, kad jos pensija mažės ne daugiau kaip 80 litų.

Kraustosi į kaimą

40 metų stažą turinti Marytė nusprendė išsikraustyti gyventi į kaimą, nes esą Kaune pensininkai nebegali išgyventi.

"Už šildymą mokame po 400–500 litų, pabrango elektra, dujos, o dar reikia ir valgyti, – kalbėjo Marytė. – Iš sumažintos pensijos mieste jau nebeišgyvensiu, todėl kraustausi į kaimą."

Kurčnebylių vertėjos ir skyriaus vadovės pareigas linų fabrike didžiąją gyvenimo dalį derinusi Marytė skaičiuoja, kad kaime nereikia mokėti už vandenį, galima užsiauginti daržovių.

"Į spektaklius taip dažnai nebenuvažiuosiu, nes reikės išsiruošti, bet gal daugiau laiko skirsiu knygoms ir televizijai", – pensininkė susitaikė su būtinybe atsisakyti įprasto kultūrinio gyvenimo.

Iki šiol Marytė gaudavo 806 litų pensiją. Ji suskaičiavo, kad tikriausiai dabar kas mėnesį gaus 37,54 lito mažiau.

Jos kaimynui, nedirbančiam pensininkui Henrikui, kuris gaudavo 1,1 tūkst. litų, pensija sumažėjo 80 litų, kitam jos bičiuliui Sigitui pensija nuo 840 litų sumažėjo iki 800 litų.

Pensijas skaičiuoja individualiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Buškutė pripažino, kad šiomis dienomis ministerijos ir "Sodros" telefonai netyla – vienas po kito skambina pasipiktinę pensininkai, kurių pensijos sumažėjo daugiau, nei buvo tikėtasi.

"Tulžies žmonės daug išlieja, nes sprendimas mažinti pensijas jiems buvo skausmingas, – sakė I.Buškutė. – Iš tikrųjų ne tik informaciją suteikiame, bet atliekame ir savotišką psichologų funkciją. Vis dėlto kai kurie žmonės stambina turėdami tikslą bartis, jie negirdi argumentų, net ir pačių rimčiausių."

"Mažiausios pensijos, kurios neviršijo 650 litų, nemažėjo, o didesnės mažinamos individualiai. Tokio paties dydžio pensija įvairiems asmenims gali mažėti labai skirtingai, nes dabar dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į stažą ir gautas pajamas", – aiškino I.Buškutė.

Paklausta, kuo remiantis buvo sudarytos lentelės apie pensijų dydžius, kuriose buvo tiksliai nurodyta, kiek mažės pensijos, ji atsakė, kad anksčiau ministerijos pateikti skaičiavimai buvo preliminarūs, o nurodyti skaičiai – apibendrinti.

Pasak jos, kiekvieno žmogaus individuali pensija apskaičiuojama, priklausomai nuo jo socialinio draudimo stažo, nuo gautų draudžiamųjų pajamų, todėl mažėjimo procentai kiekvienu atveju gali daugiau ar mažiau skirtis. Pensininkams, turėjusiems didesnį stažą, pensija mažės mažiau negu turėjusiems mažesnį, bet gavusiems tokio pat dydžio pensiją. Ji pripažino, kad kai kuriems žmonėms pensija sumažės kiek daugiau arba kiek mažiau negu vidutiniškai.

Kaip apsiskaičiuoti pensiją?

Jeigu žmogus tiksliai žino savo pensijos sudedamąsias dalis, jis gali pats apskaičiuoti, kiek turėtų gauti. Kiekvieno pensininko pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė, kuri nuo 2010 m. padidinta iki 120 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos, papildoma dalis ir priedas už stažą, viršijantį 30 metų (jei stažas didesnis). Pagrindinė dalis padidėjo (nuo 110 proc. iki 120 proc.), o priedas už stažo metus neliečiamas. Dėl patvirtintų 2010 m. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, mažėja tik papildoma pensijos dalis. Iš esamo pensijos dydžio atimkite 396 litus (pagrindinė pensijos dalis), paskui atimkite priedą už stažą (metus per 30, pvz., 7 dauginkite iš 3 proc., po to iš bazinės pensijos dydžio – 360 litų), taip sužinosite papildomos pensijos dalies dydį, kuris ir mažės. Jį reikia padauginti iš koeficiento, kuriuo mažėjo einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 0,7863. Suskaičiuokite senosios ir naujosios papildomos dalies skirtumą ir dar atimkite 36 litus (tiek didėja pagrindinė dalis) – tai ir bus individualus laikinas pensijos sumažėjimas. Senatvės pensijos iki 650 litų nemažėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija