Kaunietė pensininkė, turinti individualią įmonę, suskaičiavo, kad jai tenka sumokėti daugiau mokesčių negu kitiems dirbantiems pensininkams, o pensija jai mažėjo beveik perpus.

Neteko pusės pajamų

Individualios įmonės savininkė kaunietė Janina S. iki šių metų sausio gaudavo 840 litų pensiją. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, moteriškei priklauso vos 453,60 lito pensija. Jeigu Janina S. neužsiimtų individualia veikla, jos pensija būtų mažėjusi gerokai kukliau, vos 54 litais, tačiau dabar kaunietės pajamos sumažėjo beveik perpus.

"Visuose ministerijų pranešimuose buvo aiškinama, kiek mažės pensijos dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams, tačiau niekur neteko girdėti, kaip keisis individualias įmones turinčiųjų pajamos", – skundėsi Janina S. Jai apmaudu, kad pensija sumažėjo gerokai daugiau, nei tikėjosi.

Draudimo bendrovėje konsultante dirbanti Janina S. tikėjosi, kad jos pensija bus mažinama tiek pat, kiek kitiems dirbantiems pensininkams arba mažiau.

"Etato neužimu, o darbu pasirūpinu pati. Mano pajamos nepastovios, būna, kad visą mėnesį nė lito neuždirbu, o pensiją vis tiek sumažino", – teisybės pasigenda Janina S.

Siūlo keisti tvarką

Dirbdama draudimo bendrovės konsultante praėjusiais metais Janina S. gavo 6 tūkst. litų pajamų. Nuo dalies jų teko sumokėti 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Tai sudarė 189 litus. Mokesčiai "Sodrai" siekė 598,5 lito, o gyventojų pajamų mokestis – 900 litų. Per metus Janina S. sumokėjo daugiau kaip 1,6 tūkst. litų mokesčių ir tai sudaro 28,13 proc. visų jos gautų pajamų.

Tuo tarpu pagal darbo sutartis dirbantys pensininkai sumoka mažiau mokesčių – 24 proc.

"Skriaudžia dirbančius pensininkus, neteisinga taip elgtis, – skundėsi Janina S. – Valstybė turėtų džiaugtis, kad bandome patys užsidirbti, o ne prašome kompensacijų už šildymą. Jeigu niekas nebus pakeista, tikriausiai nebegalėsiu mokėti mokesčių ir tapsiu našta dirbantiesiems."

Janina S. įsitikinusi, kad individualias įmones turintiems pensininkams mokesčiai neturėtų būti didesni negu kitiems dirbantiems pensininkams. Esą jie turėtų būti arba vienodi, arba mažesni.

Ministerija: problema žinoma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė tikino, kad Kauno dirbančių pensininkų pastebėta problema ministerijos specialistams žinoma.

"Dabar apie tai diskutuojama", – tvirtino ji ir pridūrė, kad nuo šių metų sausio 1-osios dirbantiems pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų, kyla daug klausimų, kaip turi būti mokami mokesčiai "Sodrai".

Ji pastebėjo, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus "Sodrai" turi sumokėti visgi daugiau mokesčių nei individualia veikla besiverčiantis asmuo. Taip yra todėl, kad individualios įmonės savininkas pats sumoka visus mokesčius nuo pusės gaunamų pajamų. Šiuo požiūriu tokia veikla besiverčiantiems žmonėms sudarytos palankesnės sąlygos, nes jam nereikia mokėti mokesčių nuo visų pajamų.

Tuo tarpu dirbant pagal darbo sutartį įmokos mokamos nuo visos priskaičiuoto uždarbio sumos – didžiąją dalį įmokų sumoka darbdavys, o dirbančiajam lieka mažesnė mokesčių dalis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tuos pinigus darbdaviui turi uždirbti tas pats darbuotojas.

Taigi, dirbant pagal darbo sutartį, skirtingą mokesčių proporciją pasidalija darbuotojas ir darbdavys – pastarasis moka daugiau. Be to, dirbantysis pagal darbo sutartį turi daugiau socialinių garantijų nei besiverčiantis individualia veikla.

Individualia veikla besiverčiantis žmogus pats "Sodrai" sumoka 37,5 proc. mokesčių nuo pusės visų gautų pajamų. Į šiuos mokesčius įeina sveikatos draudimo, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), pensijų socialinio draudimo įmokos.

Tuo tarpu dirbant pagal darbo sutartį darbdavys sumoka apie 31 proc. įmokų nuo dirbančiojo gautų pajamų, o dirbančiajam lieka 9 proc. Darbdavys už dirbantįjį "Sodrai" sumoka pensijos, sveikatos draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įmokas.