Įtaria transliuojamą kinišką tiesą

Garsaus kinų filosofo Konfucijaus vardu pavadintų institutų Europoje ir pasaulyje ne vienas. Vienas jų yra ir Vilniuje. Vis dėlto kai kurių politikų manymu, tokių institutų Lietuvoje apskritai neturėtų likti vien dėl Lietuvos vertybinės politikos. Esą juk Lietuva bendrauja su Taivanu, bet ne Kinija.

„Konfucijaus institutai tam tikra prasme užsiima propagandine veikla“, – teigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.

Konfucijaus institutas save skelbia kaip kinų kalbos mokančią įstaigą.

„Bet kaip tai daroma, yra įdomesnis klausimas, nes tarp eilučių atsiranda ir tam tikros vertybės, ir tam tikra kritika Vakarų vertybėms, demokratija, ir tam tikros kiniškos tiesos transliacija“, – sakė M. Šešelgytė.

Pasaulyje tokių institutų kiek mažiau nei tūkstantis, o didžiausia jų koncentracija būtent Europoje. Tokio tipo įstaigas finansuoja Kinijos ambasada.

Vilniaus universiteto prorektoriaus Artūro Vasiliausko tokie pareiškimai apie tariamą propagandinį ginklą nestebina.

„Girdime tokių nuomonių“, – tvirtino jis.

Atsiranda ir tam tikros vertybės, ir tam tikra kritika Vakarų vertybėms, demokratija, ir tam tikros kiniškos tiesos transliacija.

Tačiau iškart pataisė: universiteto taisyklės griežtos ir apie Kinijos politiką čia nekalbama.

„Daugiausia – kinų kalbos mokymas. Ir kartais vyksta paskaitos apie tradicinę kinų kultūrą“, – aiškino A. Vasiliauskas.

„Yra nemažai tų studentų, kurie atvažiuoja iš Kinijos pas mus studijuoti. Didelė dalis yra žmonės, kurie ne tiek mokosi, kiek užsirašinėja, t. y. tam tikras šnipų informacijos rinkimas“, – tikino Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininkas Matas Maldeikis.

Universitetas atkerta, kad Konfucijaus universitetas nekelia grėsmės.

„Ir patys matome, ir turime duomenų iš atitinkamų valstybės tarnybų, kad institute nevyksta jokios propagandinės veiklos ir jis nėra naudojamas kaip kažkokios politinės įtakos instrumentas“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

„Tai parodo tam tikrą požiūrį į valstybę, kaip tu supranti, kas vyksta pasaulyje“, – manė M. Maldeikis.

Kinų kalbos mokytis siūlo Taivane

Institutui išnykus, prorektorius mano, kad taip bus mažiau galimybių mokytis kinų kalbos. Tačiau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė turi sprendimų.

„Kinų kalbos galima mokytis ir Taivane“, – teigė M. Šešelgytė.

Taivaniečiai, kaip ir kinai, kalba kinų-mandarinų kalba. Prorektorius sakė, kad tokios galimybės dar tik plečiamos.

„Taip pat bendradarbiaujame su Taivanu, pasirašinėjame sutartis su Taivano universitetais, Vilniaus universiteto bibliotekoje yra įkurtas Nacionalinės Taivano bibliotekos informacinis centras. Iš tiesų, pasiūla didelė. Mes tikrai į politiką nesiveliame“, – tikino A. Vasiliauskas.

Vis dėlto kai kuriose šalyse tokių institutų jau nėra. Pavyzdžiui, Švedijoje Konfucijaus institutas panaikintas kilus konfliktui su Pekinu dėl įkalinto švedų kilmės piliečio. Panašiai pasielgė ir JAV. Todėl tai galimybės Taivanui.

„Šiuo metu JAV yra įkurta penkiolika centrų bei trys centrai įkurti Europoje. Tad potencialo bendradarbiauti šioje srityje yra daug. Tačiau šiuo metu, manau, būtų neapgalvota uždaryti šį institutą, kol mes neturime aiškių kitų alternatyvų, kaip būtų galima mokyti kinų kalbos ir kultūros“, – komentavo Rytų Europos studijų centro ekspertas Raigardas Boruta.

Panašių skandalų dėl Konfucijaus universiteto Lietuvoje nekilo. Koks jo likimas Vilniaus universitete, lieka neaišku.

„Ta reputacinė žala yra didesnė ar mažesnė už sukuriamą naudą? Man atrodo, kad didesnė“, – kalbėjo M. Šešelgytė.