„Kad pasiektume švietimo sistemos tikslų ir iš esmės sukurtume tokią visuomenę, kurioje ir lietuvių kalba yra gerai išmokta, ir kiti egzaminai išlaikomi geriau, (...) Vilniuje mes priėmėme sprendimą tautinių mažumų mokykloms, kurios turi pradines klases, (...) kelti užduotį turėti ne mažiau kaip šešias savaitines lietuvių kalbos ir literatūros pamokas“, – žurnalistams trečiadienį pranešė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.

Pasak politiko, pradinių klasių mokiniai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokosi keturias arba penkias pamokas, tuo metu mokyklose, kur ugdymas vyksta lietuvių kalba, – septynias arba aštuonias.

„Tas skirtumas, kuris yra užprogramuotas, jis keliauja ir į kitus metus, ir į kitas klases. Ir tada natūralu, kad lietuvių kalbos žinios, įgūdžiai tampa (blogesni – BNS), juos sunkiau pasivyti tiems moksleiviams, kurie nepadarė pakankamo progreso pradinėse klasėse“, – teigė V. Mitalas.

Pasak savivaldybės, tokie pokyčiai inicijuoti atsižvelgus į 2020–2024 metų Vilniaus moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatų duomenis.

Pasak sostinės vicemero, šiuo klausimu konsultuotasi su tautinių mažumų mokyklų vadovais, kuriems savivaldybė yra pasiruošusi suteikti visą reikiamą pagalbą.

„Išgirdau, kad mokyklų vadovai mato prasmę, mato reikiamybę. Jie, aišku, sako, kad tai nėra lengva, nes reikės kalbėtis ir su mokyklų bendruomenėmis, ir rasti papildomų mokytojų lietuvių kalbai, bet mes esame Vilniuje patikinę, kad visą pagalbą, kurios reikia šitoje kelionėje, jie iš Vilniaus miesto savivaldybės gaus“, – kalbėjo V. Mitalas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai kuriose tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos ugdymas imtas stiprinti nesulaukus šio savivaldybės sprendimo.

„Naujamiesčio mokykloje, kur rusų mokomoji kalba, jau yra septynios savaitinės lietuvių kalbos pamokos ir penkios gimtosios kalbos pamokos. Iš tikrųjų yra ir daugiau mokyklų, kurios nelaukdamos mūsų sprendimų lietuvių kalbos ir literatūros pamokas didina“, – tikino vicemeras.

Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė pabrėžė, kad „koks bebūtų svarbus bendrasis ugdymas, bet vis dėlto pats svarbiausias yra ikimokyklinis (ugdymas – BNS)“.

Politikės teigimu, metus penkiose darželių grupėse taikytas dvikalbio ugdymo metodas, jo rezultatai parodė pagerėjusį lietuvių kalbos supratimą. Pasak D. Meiželytės, eksperimentas bus tęsiamas, toliau stebimi jo rezultatai.

„Dvikalbio ugdymo metodas yra ypač patrauklus mišrių šeimų tėvams. Tėvai kreipiasi, rašo prašymus, prašo, kad tokios grupės būtų kiekvienoje tautinių mažumų kalba grupėje“, – sakė D. Meiželytė.

„Tikimės, kad po metų turėsime dar geresnius rezultatus. Tikslas – kad visi Vilniaus vaikai mokėtų valstybinę kalbą ir jaustųsi gerai, suprastų ją, tada būtų ir pasiekimai bendrajame ugdyme daug geresni“, – pridūrė ji.

BNS rašė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2024 metų valstybinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai parodė, jog 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino. Tarp baigusių mokyklas lietuvių mokomąja kalba šio egzamino neišlaikė 6,7 proc. kandidatų.

Tautinių mažumų mokyklų moksleivių kitų dalykų rezultatai taip pat prastesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba: matematikos brandos egzamino neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba ir 13 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių.

Informacinių technologijų egzamino neišlaikiusiųjų skirtumas didesnis – beveik 10 proc. ir 15 proc., biologijos – daugiau negu 4 proc. ir 10,5 procento. Pasak ministerijos, skiriasi ir kitų egzaminų rezultatai.

Kaip skelbė BNS, kovo pradžioje Švietimo ministerija buvo pateikusi pasiūlymą tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių pradinukams, kad susidarytų daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti, tačiau šios idėjos atsisakyta: dvejus metus galiosiančiuose bendruosiuose ugdymo planuose pamokų skaičius padidintas nebuvo.

Šiuo metu Švietimo ministerija yra kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu pakeisti higienos normas ir leisti pradinių klasių mokiniams organizuoti daugiau pamokų, o šios būtų skirtos lietuvių kalbos ugdymui.

Švietimo ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32.

Pasak Švietimo ministerijos, jei SAM pakeistų higienos normą, papildomų pamokų galėtų būti pridedama nuo 2026–2027 mokslo metų.