Nuo karo pabėgę ukrainiečiai jau mokosi lietuvių kalbos: dar ilgai verksime iš dėkingumo

  • Teksto dydis:

Per trumpą laiką Lietuvoje ukrainiečiai jau spėjo išmokti keletą lietuviškų žodžių ir frazių, praneša LNK.

Visų istorijos – skirtingos. Kaip ir priežastys, kodėl jie nuo šiol tris mėnesius leis mokydamiesi naujos kalbos. Ir ne bet kur, o Vilniaus centrinėje bibliotekoje, kuri inicijavo nemokamus kalbos kursus.

„Pirmiausia lietuvių kalbos mokausi dėl bendravimo. Svarbiausias dalykas gyvenime yra bendravimas su kitais. Buvo tokių momentų, kad vietoje anglų ir lietuvių kalbos jaunimui daugiau kalbų nėra. Vyresni dar kalba rusiškai“, – pasakojo viena ukrainietė.

„Stengiamės išmokti naują kalbą, nes naujoje šalyje jų kalbą reikėtų žinoti, ją mokėti, kad ir kaip pasiseka“, – įsitikinęs buvo kitas iš Ukrainos atvykęs vyras.

„Noriu bendrauti, kalbėtis, suprasti žmones, išmokti kalbą, kad galėčiau susibendrauti“, – dalijosi kita.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Pirmoji lietuvių kalbos pradžiamokslio pamoka Ukrainos piliečiams – pilna emocijų.

„Atvažiavau iš Černigovo, mano situacija kiek kitokia, nes dukra gyvena čia, todėl tas kelias jau praeityje. Dirbu psichologe vaikų darželyje. Tai jau mano antri kursai, bandau išmokti iki galo. Noriu išreikšti didelį palaikymą šitai šaliai, žmonėms. To neįmanoma net žodžiais nusakyti. Mes dar ilgai verksime iš dėkingumo. Ačiū jums“, – atviravo viena ukrainietė.

Tačiau netrūko ir juoko. Ukrainiečiai juokiasi: dėl kai kurių žodžių tikrai galima nusilaužti liežuvį. O ir nėra aišku, kodėl kai kurie žodžiai turi tiek prasmių. Ir galūnės kol kas tarsi tamsus miškas.

„Yra reikalų. Ypač kyla klausimų, kodėl tokia galūnė. Yra daug niuansų, kurie nesuprantami. Bet jeigu bendrai supranti, kaip dėliojasi sakiniai, darosi lengviau“, – pripažino viena besimokančioji.

Bibliotekos nuotr.

„Mes Lietuvoje maždaug savaitę, kiek daugiau. Deja, suprasti sudėtinga. Kas supranta angliškai, su tuo kalbama angliškai, su kitais – rusiškai. Kol kas taip tvarkomės“, – pasakojo iš Ukrainos pabėgęs vyras.

Gyvenu viltimi, taikiu pasauliu, kad bus taika ir bus galima grįžti namo pas savo šeimą.

Mokyti ukrainiečius Vilniaus centrinėje bibliotekoje sutiko dvi mokytojos savanorės. Jos mokys 20 ukrainiečių. Kol kas tik tiek – dėl pedagogų trūkumo.

„Norinčių yra labai daug, bet mes tiesiog fiziškai negalime mokyti, nes trūksta mokytojų. Kreipėmės į kai kurias mokyklas. Lituanistai nelabai sutinka“, – kalbėjo Vilniaus centrinės bibliotekos vadovė Rima Gražienė.

Vadovė tikisi, kad pamokoms įgavus pagreitį mokyti imsis ir pačios bibliotekininkės, svarbiausia, kad karo pabėgėliams pavyktų susišnekėti.

„Kadangi Vyriausybė leido dvejus metus nemokantiems kalbos dirbti, tai mes galvojam, kad mes išmokysim pradžiamokslius: kaip kažkur nuvažiuoti, kažko paklausti, kaip elgtis parduotuvėje, paklausti, kur kokia gatvė. Kad ir netvarkingomis galūnėmis, bet esmė, kad žmonės kažkiek susišnekėtų“, – sakė R. Gražienė.

Kuruoti lietuvių kalbos mokymus padeda čia naujai įdarbinta bibliotekininkė iš Černigovo. Kaip ir kiti ukrainiečiai, dėkodama Lietuvai už pagalbą, ji pripažįsta: visgi visų širdyse – noras grįžti namo.

„Gyvenu viltimi, kad bus taika. Gyvenu viltimi, taikiu pasauliu, kad bus taika ir bus galima grįžti namo pas savo šeimą“, – atviravo ji.

Lietuvių kalbos pradžiamokslio kursai taip pat vyksta Vilniaus centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios padalinyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių