Patvirtintas detalusis planas, parengtas daugiabučių kvartalo projektas, tačiau statybos Brastos gatvėje neprasidėjo. Įmonė bankrutavo, o 5 ha sklypas ieško šeimininko.

Norinčiųjų pirkti neatsirado

Sklype, iš kurio atsiveria Nemuno ir Neries santakos panorama, ketinta pastatyti dvylika daugiabučių namų, taip pat visuomeninės paskirties pastatą, kuriame įsikurtų ne tik parduotuvės, biurai, bet ir apsigyventų žmonės. Suprojektuoti naują gyvenamąjį kvartalą nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovė "Alterus" patikėjo "Kančo studijai".

Po pakartotinio svarstymo kvartalo projektui pritarė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, bet šio palaiminimo neprireikė. Atėjus ekonominiam sunkmečiui, "Alterus" nuleido rankas, ji liko skolinga ne tik architektams. Kreditų neįstengusi grąžinti įmonė pripažinta nemokia. Šių metų pavasarį įmonei buvo iškelta bankroto byla, o nuo rugpjūčio jos oficialus statusas – bankrutavusi.

"Alterus" bankroto bylos administratorė Skaistė Sadauskienė teigė negalinti viešinti informacijos apie įmonės įsiskolinimus ir kreditorius. Tačiau "DnB NORD" atstovas pripažino, kad bankas yra stambiausias kreditorius, laukiantis "Alterus" turto – žemės sklypo pardavimo.

Vienos varžytinės buvo paskelbtos, tačiau norinčiųjų įsigyti 5 ha žemės su detaliuoju planu Brastos gatvėje neatsirado. Skelbta pradinė kaina siekė beveik 7,2 mln. litų. Kreditorių susirinkime bus sprendžiama, ar, sumažinus pradinę kainą, skelbti antras varžytines.

Nepasisekė ir sostinėje

Kaip pasakojo vienas buvusių "Alterus" darbuotojų, šios įmonės akcijos priklausė bendrovei "M2 invest". Ši įmonė, kurios pagrindiniu akcininku pristatomas Norvegijos pilietis Arthuras Simonsenas, tebėra veikiantis subjektas.

"M2 invest" interneto svetainėje iki šiol skelbiama informacija apie "Neries krantinės projektą" Kaune. Teigiama, kad "M2 invest" su partneriais yra įgijusi 5 ha sklypą Nemuno ir Neries upių santakoje, iš kurio atsiveria vaizdinga Kauno senamiesčio panorama. Rašoma, kad "M2 invest" planuoja pakeisti žemės sklypo paskirtį ir įrengti aukščiausios klasės gyvenamuosius apartamentus, komercines patalpas ir nedidelę prieplauką.

Bendrovės "M2 invest" interneto svetainėje pateikiamų investicinių projektų sąraše taip pat yra naujas gyvenamasis pastatas su kino centru ir komercinėmis patalpomis Pylimo gatvėje Vilniuje. Tai sklypas, kuriame stovi kino teatras "Lietuva".

Įmonė "M2 Invest" su partneriais Vilniuje taip pat įsigijo žemės sklypą su Šv. Jokūbo ligonine, kurią planavo pertvarkyti į gyvenamųjų apartamentų kompleksą. Dar vienas įmonės pirkinys sostinėje – žemės sklypas rytinėje Užupio dalyje, čia planuota statyti kotedžus. Visi išvardyti projektai taip ir neįgyvendinti.

Susisiekti su įmonės "M2 invest" atstovais nepavyko, skambinant viešai skelbiamu įmonės telefonu darbo metu niekas neatsiliepia.

Kaimynai puoselėja planus

Kaune kvartalą Brastos gatvėje projektavusio architekto Algimanto Kančo nuomone, projekto žlugimą lėmė ekonominė krizė, kiti "M2 invest" Lietuvoje nepasisekę įgyvendinti projektai. Architekto vertinimu, daugiau kaip 7 mln. litų už beveik 5 ha žemės tokioje patrauklioje vietoje nėra labai aukšta kaina, aras kainuoja apie 15 tūkst. litų. Pasak A.Kančo, anksčiau už žemę šioje vietoje reikėjo mokėti maždaug keturis penkis kartus brangiau.

"Detalusis planas parengtas, nauji šeimininkai, nupirkę kvartalo projektą, galėtų imti ir statyti", – optimistinę išeitį regi A.Kančas.

Užstatyti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatais planuota ir likusią teritoriją ties upe, nusidriekusią P.Vileišio tilto link. Maždaug 16 ha sklypą Brastos gatvėje įsisavinanti įmonė "Domus firma" savo planų kol kas nekeičia. Pasak šios įmonės atstovo Tomo Vainoro, jau patvirtintas detalusis planas, parengti priešprojektiniai pasiūlymai, eskizai, šiuo metu ieškoma partnerių projektui įgyvendinti.

Įkeisto ir perimto turto duomenų bazės "Banksale.eu" komercijos direktorius Nerijus Butvilas:

Parduodamų komercinių sklypų nėra ypač daug, bet ir jų pirkėjų nėra labai daug. Jei bankai tokius sklypus perima, manau, vyksta susitikimai akis į akį, sandoriai neišeina į viešumą. Lietuvoje yra penki šeši galimi investuotojai, kurie galėtų pirkti sklypus, kainuojančius dešimtis ar šimtus milijonų litų. Tokių prekių viešose duomenų bazėse ir neatsiranda. Kita vertus, bankai nesuinteresuoti skubiai parduoti įkeistus sklypus, nes jų vertė šiuo metu nukritusi, pardavę jie patirtų nuostolių. Tiesiog laukiama, tikimasi, kad per 3–5 metus nekilnojamojo turto rinkoje vėl įvyks pakilimas, sklypus bus galima naudingai realizuoti. Parduodamų sklypų yra, bet jų kaina aukšta, nesirengiama labai jų piginti. Įvyksta vienas kitas sandoris.