Naujokas keičia studentų miestelio panoramą

Ne visą Kauną kaustė statybų sąstingis – dar šiais metais duris atvers didelis mokslo ir verslo kompleksas, tapsiantis tarsi vartais į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį.

Numatyta gatvės tąsa

Studentų miestelyje ties K.Baršausko gatve prieš pusantrų metų pradėtas statyti Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centras. Jis yra "Santakos" slėnio dalis, o atidarymas numatytas dar šiais metais.

Dabar jau nebe makete, o realiai galima įsitikinti, kad šis iš dviejų korpusų susidedantis objektas praplėtė ir tarsi užbaigė KTU miestelį.

Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė užsiminė, kad palikta vieta ateityje planuojamam Studentų g. pratęsimui po žeme, nes šiuo metu ji užsibaigia aklagatviu. Ties naujuoju pastatu pratęsta Studentų gatvės pėsčiųjų alėja, suformuotos poilsio erdvės, pastatyti suoliukai tarnaus ne tik pastato šeimininkams, bet ir miestiečiams.

Vyrauja stiklas ir betonas

G.Janulytės-Bernotienės įsitikinimu, naujojo pastato architektūra atitinka KTU studentų miestelio stilių: tai santūrus racionalizmas, kurį tarpukariu pradėjo Tyrimų laboratoriją suprojektavęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, sovietmečiu pratęsė architektas Vytautas Jurgis Dičius, suprojektavęs ne vieną fakultetą.

Naujasis pastatas susideda iš dviejų lygiaverčių korpusų. Abiejų jų konstrukcijos yra gelžbetoninės, tačiau apdailos medžiagos – skirtingos.

Mokslininkams skirta penkių aukštų statinio dalis turi dvigubą stiklo fasadą. Tarsi žvynai sukabinti pakreipti stiklo lakštai, pasak autorės, garantuoja natūralią vėsą šiltuoju metų laiku. Be to, pakreipti stiklo lakštai turėtų sulaikyti ir nuo judrios gatvės sklindantį triukšmą.

Antrasis, atokiau nuo K.Baršausko gatvės stovintis korpusas dengtas masyviomis, pagal architektų projektą išlietomis dažytomis betono plokštėmis. Priėjus arčiau, ant tamsiojo aštuonių aukštų korpuso fasado matyti betone išlietas geometrinis raštas.

Pagrindine statinio vieta architektė G.Janulytė-Bernotienė laiko atvirą erdvę prie pagrindinės įeigos, virš kurios ore pakibę du aukštai.

"Tai mazgas, kuris sujungia du namus. Manau, ši erdvė gali būti skirta masinėms šventėms", –- įsitikinusi pastato autorė, dirbusi kartu su savo kolegomis ir konstruktoriais. Ši pastato dalis statyta tarsi tiltas, tad nereikia baimintis, kad ant kelių kolonų besilaikantis betoninis darinys nukris.

Šio "prieangio" lubos aptaisytos blizgaus aliuminio kvadratiniais lakštais, pakėlus akis galima matyti suskaidytą atvaizdą.

"Norėjome išgauti sulaužytos realybės efektą. Pažvelgęs aukštyn nerandi, kur pasibaigia pastatas, kur yra riba tarp vidaus ir lauko", – paaiškino G.Janulytė-Bernotienė.

Miestiečiai nebus išvyti

Pastato viduje vis dar pluša apdailos meistrai – dedami paskutiniai štrichai, o jau baigtose dailinti patalpose išsijuosę dirba valytojai. Trūksta tik įrangos ir baldų.

Pastate vyraus šviesiai pilka spalva, nes iš betono lietos laikančios konstrukcijos nebus dangstomos – jos liks atviros. Daugeliui pertvarų pasirinktas stiklas arba lengvai modeliuojamos baltos konstrukcijos.

Dauguma darbo baldų, pasak architektės, bus balti, tik minkštasuoliai bendrose erdvėse bus rausvų, rudų, oranžinių, melsvų ir kitų atspalvių. Pastate, kuriame įsikurs verslo įmonės, bus kiek tamsiau, nes betonu dengtoje sienoje langai nedideli, siauri.

Grindims, laiptams architektė daug kur pasirinko tarpukariu mėgtą medžiagą – teracą. Tai mozaikinio betono gaminys, derantis prie pilko betono sienų.

Patekti į laboratorijas, mokslininkų ir verslininkų kabinetus galės ne bet kas, tačiau bendros erdvės bus atviros visuomenei. Rudenį pastato vestibiulyje G.Janulytė-Bernotienė planuoja atidaryti savo studijos darbų parodą. Užsukę į vestibiulį, miestiečiai galės iš vidaus pažvelgti į Kauno architektūros naujoką, nevaržomi prisėsti lauko terasoje.

Komentaras

KTU rektorius Petras Baršauskas

Galima sakyti, kad pastatas užbaigiamas laiku. Turėjome jį priduoti valstybinei komisijai iki šių metų birželio 30 d. Dėl statybinių techninių dalykų pridavimą nukėlėme iki liepos pabaigos. Šiokių tokių problemų iškilo dėl išorinių fasado stiklų – juos papildomai tvirtinome, kad ramiai, iškelta galva galėtume deklaruoti: pastatas yra saugus. Vidaus įrengimai jau seniai pradėti pirkti – vieni vežami tiesiai į pastatą, kiti dar sandėliuojami fakultetuose. Šią vasarą bus pagaminti ir sumontuoti visi vidaus baldai. Atidarymą norėtume surengti rudenį, bet tiksli data dar neaiški. Tik galiu patikinti, kad tai tikrai įvyks šiemet. Į pastato statybą investuota apie 55 mln. litų, į naujausią mokslinę, technologinę įrangą – dar apie 90 mln. litų. Čia persikels pagrindiniai mūsų moksliniai tyrimų centrai – chemijos, mechanikos, informatikos ir kiti. Kadangi atsilaisvins šiuo metu jų užimamos patalpos, gali būti, kad kai kurių senų pastatų atsisakysime. Labai svarbų vaidmenį šiame objekte vaidins verslo įmonės. Ministerijose diskutuojama apie verslui skirtos pastato dalies valymo modelį. Gali būti, kad bus paskirtas operatorius. Visų penkių Lietuvoje esančių slėnių idėja – paspartinti, pagerinti mokslo bendradarbiavimą su verslu, pramonės įmonėmis. Šis centras mus padarys konkurencingais, lygiaverčiais partneriais bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio. Tai leis jauniems mokslininkams čia pat, vietoje, atlikti reikiamus tyrimus, nereikės to ieškoti kitose šalyse. Jaunam žmogui labai svarbu dirbti ne su pasenusiomis, o su šiuolaikinėmis technologijomis.