Namų žaizdoms gydyti – milijonai

Kauno daugiabučių namų administratoriai suskaičiavo, kad per trejus metus miesto pastatams remontuoti išleista 10 mln. litų.

Apie pinigus, santykius su miestiečiais ir daugiabučių namų ateitį – pokalbis su "City Service" Kauno padalinio vadovu Tomu Augutavičiumi.

– Skelbiate, kad daugiabučių namų būklei gerinti išleista 10 mln. litų. Kiek pinigų reikėtų visiems prižiūrimiems namams suremontuoti?

– Tikslaus skaičiaus įvardyti neįmanoma. Pradėję dirbti orientavomės į aktualiausių, įsisenėjusių problemų sprendimą. Tokių bėdų buvo labai daug – kiauri stogai, nuolatinės kanalizacijos avarijos. Centre 44 proc. pastatų turėjo avarinių konstrukcijų – balkonų, fasadų mūrų, kaminų. Dainavos mikrorajone beveik 90 proc. namų stogai praleisdavo vandenį, didelė dalis daugiabučių kentė nuolatines nuotekų tinklų avarijas.

Pavyzdžiui, Savanorių prospekto 224-ame name radome pro rūsio langą į lauką išvestą kanalizacijos vamzdį. Nežinia, kiek metų gyventojai viską leisdavo į gatvę. Išsiaiškinome, kad bėdos prasidėjo nuo pat 1966 m., kai namas buvo pastatytas. Penkiaaukštis buvo pastatytas pelkėtoje vietovėje, ant netvirto grunto. "Sėsdamos" namo konstrukcijos sulaužė iš ketaus pagamintus vamzdžius. Rūsyje užsikimšus vamzdžiams, kanalizacijos turinys verždavosi atgal į butus, todėl buvo surasta išeitis – vamzdį nukreipti pro rūsio langą. Kadangi kapitaliniai remonto darbai buvo brangūs ir sudėtingi, iki mūsų niekas problemos iš esmės nesprendė. Ironiška, bet baigdami darbus dar spėjome sulaukti aplinkosaugininkų vizito ir baudos už tai, kad esą teršiame aplinką.

Dabar tokios problemos neliko, vadinamųjų degančių taškų nebėra. Tai atsispindi ir mūsų avarinės tarnybos iškvietimų suvestinėse – skambučių mažėja, darbo tempai normalūs. Pirmaisiais metais tekdavo lakstyti lyg akis išdegus.

Tai nereiškia, kad daugiabučiai – idealios būklės. Dar apstu darbų, kurie turėjo palaukti, kol bus išspręstos neatidėliotinos problemos. Be to, kai kurios pastatų konstrukcijos, kurios prieš trejus metus dar buvo pakenčiamos būklės, dabar prašosi dėmesio. Metų pradžioje kiekvienam namui sudarome remontuotinų konstrukcijų sąrašą – ateinančiais metais visame mieste suplanavome atlikti remontų už 4,5 mln. litų.

– Daugiabučiuose neretai pasitaiko atvejų, kai nemaža dalis gyventojų nepageidauja remonto. Kaip tokius žmones priverčiate atsiskaityti už paslaugas?

– Ši problema turi ilgą priešistorę. Nuo nepriklausomybės pradžios daugiabučių priežiūros srityje vyravo chaosas – valdiškos butų ūkių tarnybos buvo neveiklios, todėl gyventojai įprato rūpintis patys savimi. Viršutiniai aukštai pasiremontuodavo stogą, šoniniai butai rūpinosi sienomis. Radiatorius keisdavo chaotiškai. Apie bendrą inžinerinių sistemų rekonstrukciją nebuvo nė kalbos. Kas buvo veiklesnis ar įžūlesnis, tas ir gyveno geriau.

Daugiabučio negalima draskyti dalimis. Jei daugiabučio gyventojas būtų atsakingas tik už dalį sienos, įsivaizduokite, kuo pavirstų namai? Savivaldybei paskelbus bendros nuosavybės administravimo konkursus ir mums ėmus darbuotis, pradėjo realiai veikti visos Civilinio kodekso, statybos reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatos. Paprastai kalbant – žaidime atsirado taisyklės. Viena jų – išlaidos bendrai nuosavybei tvarkyti dalijamos visiems bendraturčiams. Tai sukėlė bene daugiausiai diskusijų.

Ypač nuskriausti pasijuto tie, kurie buvo patenkinti status quo – jiems nerūpėjo nei stogas, nei šilumos punktai, jie buvo patenkinti, kad niekas jų nejudina. Sulaukę sąskaitų už remontą, šie žmonės puolė ginčyti viską, kas tik šovė į galvą – nuo savivaldybės konkurso teisėtumo ir mūsų rangovų darbų sąmatų iki bendrosios nuosavybės objektų sampratos ir net paties Civilinio kodekso.

Faktas, kad viešumoje garsiau girdimi tie, kurie viskuo piktinasi. Tačiau kur kas svarbiau, kad, daugiabučių priežiūros srityje įsivyravus tvarkai, didžiajai daliai daugiabučių gyventojų gyvenimo sąlygos pagerėjo. Jiems nebereikia sukti galvos, kaip sukrapštyti pinigų stogui remontuoti, ką daryti su užsikemšančia kanalizacija, kaip išnaikinti pelėsį, jei pro sienas teka vanduo. Žmonės garantuoti, kad administratorius tuo pasirūpins, o svarbiausia, kad jis paskirstys išlaidas pagal aiškius principus.

Suprantame, kad pereinamasis laikotarpis yra gana skaudus, todėl nesiimame jokių sankcijų prieš skolininkus. Aiškiname jiems įstatymus, kuriais remdamiesi veikiame. Jei finansinė padėtis spaudžia, siūlome atidėti atsiskaitymus.

– Tačiau būtent sąskaitų dydžiai, atliktų darbų kokybė – vieni pagrindinių gyventojų priekaištų administratoriams. Kiek jų būna pagrįsti?

– Statybų bumo metais remontus atliekančios įmonės į daugiabučius žiūrėdavo pro pirštus – čia uždarbis buvo mažas. Dabartinė krizė statybininkus pamokė. Jie bijo netekti ir tokių užsakymų, todėl tikėtina, kad dėl kruopštumo ir dėl kainų problemų neliks. Kokybę prižiūrime griežtai, jei pasitaiko nusiskundimų, iš rangovų reikalaujame pašalinti broką.

Remontų kainos yra geriausios, kokias statybos įmonės gali pasiūlyti. Mes rangovams nurodome laikytis visų privalomų techninių sąlygų ir naudoti tik kokybiškas medžiagas. Taip pat nustatome garantinio aptarnavimo laikotarpį – gyventojai gali būti ramūs, kad pinigų neišmeta į balą. Su patentininkais visaip būna – tai čia, tai ten sutaupo, o po to gaudyk vėją laukuose.

Gyventojai nemato viso derybinio proceso, kuris vyksta iki pasirenkant rangovus. Pavyzdžiui, Senamiestyje už vieno balkono remontą įmonės prašydavo daugiau kaip 20 tūkst. litų, o dabar kainą sumažino keturis penkis kartus. Neseniai bankrutavo viena įmonė, su kuria dažnai dirbdavome. Ar dar reikia kitų įrodymų, kad piktnaudžiauti kainomis neleidžiame?

Gal gyventojams mažai ką sako, tačiau nemaža dalis mūsų įmonės akcijų priklauso investuotojams iš Skandinavijos, Vakarų Europos. Šių akcininkų nuomone, bendrovės sėkmė priklauso nuo santykių su klientu. Todėl "City Service" pastaruoju metu daug dėmesio skiria aptarnavimo kokybei – ateinančių metų pradžioje pažadame pristatyti daug naujovių šioje srityje.

– Administratorių organizuojami daugiabučių renovacijos projektai šiuo metu gali gauti valstybės paramą, kuria anksčiau džiaugėsi tik bendrijos. Ar jūsų įmonė užsiims renovacija?

– Jei tai priklausytų tik nuo mūsų, be vargo Kauną paverstume šios srities lyderiu. "City Service" yra tarptautinė įmonių grupė, dirbame ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Turime pakankamai patirties ir specialistų. Tačiau viskas atsiremia į valstybės paramą. Jei Vyriausybė skirs pakankamai lėšų savo daliai finansuoti, kitais metais Kaune galėtume renovuoti apie 70 namų. Šiuo metu įmonės lėšomis Dainavoje parengėme investicinį projektą vienam namui, dar penkiems pradėjome rengti. Trijų namų gyventojai pateikė prašymus dalyvauti renovacijos programoje. Šilainiuose rengiame investicinius projektus dviem namams.

Bendrovės vadovybė ieško namų renovacijos spartinimo galimybių, svarsto, kaip aktyviau įtraukti bankus, statybines organizacijas, valdžios institucijas į šį procesą.

"City service" skambučių centras

870055966 – paskambinus šiuo telefono numeriu registruojami gedimai, teikiama informacija, priimami skundai.