"Namai yra ten, kur gyveni, – teigė daugiau kaip dešimtmetį sostinėje gyvenantis muzikantas Gediminas Mačiulskis. – Susitapatini su ta vieta ir jautiesi to miesto dalimi."

Praėjusį šeštadienį Vilniaus gatvėse, aikštėse, skveruose ir kiemuose siautėjo muzikantai. Muzika skambėjo visur. Pro ausis nepraslydo įvairios Gatvės muzikos dienos melodijos, o akys pastebėjo ne vieną įdomų personažą. Vienas jų, be abejonės, daugelio dėmesį patraukęs afrikietiškus būgnus mušantis G.Mačiulskis.

Iš Šiaulių kilęs muzikantas sostinėje gyvena jau dvylika metų.

– Ar vadini Vilnių savo namais?

– Namais vadinu kiekvieną vietą, kurioje būnu trumpesnį ar ilgesnį laiką. Tiesiog tada tu susitapatini su ja ir jautiesi to miesto dalimi. Bet Vilnius yra ta vieta, kur visada smagu grįžti iš didmiesčio, kai gali įvertinti, kaip gera čia, kur viskas taip arti.

– Koks buvo jausmas, kai atvykai čia gyventi? Kaip per tiek laiko, tavo akimis, pasikeitė miestas ir tu pats jame?

– Pirmas jausmas buvo, aišku, – didelis miestas, nepažįstamas ir neprisijaukintas. Bet laikui bėgant atstumai pradeda mažėti ir miestas susiaurėja. Kinta kraštovaizdis, daugėja gyvenamųjų namų, gatvių, mažėja žalumos. Apleistos vietos tampa meno inkubatoriais – tai tikrai smagu ir pagirtina, nes žmonės turi daugiau galimybių būti arčiau kūrybos, tampa laisvesni ir labiau išsilavinę. Norėtųsi dar daugiau vietų, kuriose galėtų koncentruotis įvairios veiklos.

Kalbėdamas apie save, galiu pasakyti, kad dabar labiau pastebiu smulkmenas. Kasdien labiau myliu miestą ir aplinką, kurioje gyvenu. Nesvarbu, koks oras, kokia krizė ar kaip man šiandien sunku. Tiesiog stengiuosi džiaugtis besikeičiančia medžių lapų spalva, vertinti savo laiką ir miestą, kuris priglaudė.

– Ar Vilnius – įkvepiantis miestas?

– Kiekvienas miestas įkvepia kūrybai. Suteikia minčių, idėjų, naujų potyrių. Vilnius taip pat. Tiesiog visa tai reikia pamatyti. Tai yra aplink tave visur. Kiekvieno senamiesčio ar Užupio namo plytoje, skersgatvyje ar vakaro šurmulyje. Kūryba ateina skirtingu metu.

– Tavo gyvenimas neatsiejamas nuo muzikos, muzikantų išties turime nemažai. Ar lietuviai muzikalūs? Kuo pats džiaugiesi, kalbant apie muziką Lietuvoje, ir dėl ko tau liūdna?

– Lietuviai yra muzikali tauta. Domiuosi afrikietiška muzika, galiu pasakyti, kad daug jų ir mūsų dainų yra panašios savo harmonija.

Džiaugiuosi, kad muzika Lietuvoje tampa kokybiška. Kad plaktuko mušimo į sieną tembras skamba rečiau. Yra tikrai nuostabių, puikių, gabių ir talentingų muzikantų, kurie šiandien muziką kuria kokybiškai. Liūdėti nėra ko, nes laikui bėgant viskas keisis tik į gera. Ir tikrai atsiras tų, kurie taps gerais klausytojais, vertins kokybę bei profesionalumą.

– Per Gatvės muzikos dieną grojančių afrikietiškais būgnais Vilniaus gatvėse teko matyti ne vieną. Iš kur jų tiek atsirado? Čia nauja mada ar smagus užsiėmimas, kurį žmonės atranda?

– Esu įkūręs Vakarų Afrikos būgnų mokyklą Vilniuje ir vedu pamokas visiems, kurie nori labiau pažinti Afrikos būgnų muziką. Natūralu, kad ko nors išmokę visi nori pasirodyti draugams ir aplinkiniams. Dėl to mes visada mielai dalyvaujame įvairiose miesto šventėse ar kultūriniuose renginiuose, kad pristatytume Vakarų Afrikos būgnų muziką, jos grojimo tradicijas ir pasidalytume ja su kitais. Ritmas labai žavi ir klausytojus, ir pačius grojančiuosius. O būgnai nėra mada, tai tiesiog dar vienas laiko praleidimo būdas – grojant ir populiarinant šią muziką Lietuvoje.

– Džiuginat klausytojus per šventes, norintys eina mokytis, o miestiečiams, kurie tiesiog norėtų pamėginti pagroti, ar suteikiate tokių galimybių?

– Žinoma, ir dabar visą vasarą – nuo birželio – kiekvieną trečiadienį rengsime nemokamus užsiėmimus po atviru dangumi. Taip kad visi, norintys smagiai praleisti laiką ir išbandyti, ką reiškia mušti afrikietišką būgną, kviečiami užsukti.

– Gediminai, o kokia filosofija gyvenime vadovaujiesi?

– Šiandien stengiuosi vadovautis filosofija "čia ir dabar". Reikia mokėti kiekvieną akimirką išgyventi kokybiškai. Tai ir stengiuosi daryti.

– Miestas ir muzika – kaip šie dalykai susiję, ar jie būtini vienas kitam, ar šį duetą galima taikyti Vilniui?

– Miestas ir muzika – tai miesto muzika arba muzika mieste. Muzika gali skambėti ir gamtoje, ir mieste, ir kaime. Ji yra akla, nemato jūsų ir nieko apie jus nežino, dėl to gali skambėti visur. Jai nėra ribų. Ji gali sustabdyti miesto gyvenimą, gali jį pailginti arba jį sutrumpinti. Suteikti gyvybės, judesio ir laisvės. Vilnius yra muzikalus miestas! Dėl to verta nesustoti ir judėti į priekį!