Vieni sako, kad jis sukėlė mokslo revoliuciją. Kiti aiškina, kad jis paneigė Dievą. Diskusijos dėl Charleso Darwino tęsiasi iki šiol. Tačiau dėl vieno galime būti tikri – jo evoliucijos teorija pasaulį pakeitė negrįžtamai.

Praėjo du šimtmečiai

Šią savaitę tarp pasaulio naujienų buvo dažnai kartojamas Ch.Darwino vardas. Vasario 12 d. įvairiose šalyse paminėtos 200-osios šio britų gamtininko gimimo metinės.

Ch.Darwinas išplėtojo garsiąją evoliucijos teoriją. Ji teigia, kad augalai ir gyvūnai vystėsi milijonus metų, o išliko tik tie, kurios gebėjo geriausiai prisitaikyti prie aplinkos. Be to, mokslininkas padarė prielaidą, jog visos gyvos būtybės yra kilusios iš bendrų protėvių.

Vis dėlto XIX a. viduryje paskelbtos mintys sulaukė nemažai priešininkų, net ir šiandien su jomis sutinka ne visi, mat evoliucijos teorija neigia paplitusį biblinį pasaulio aiškinimą, esą viską, kas supa žmogų, o kartu ir jį patį, sukūrė dieviška jėga.

Idėjas sujungė į visumą

Knygą apie evoliucijos dėsnius gana ilgu pavadinimu "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio" Ch.Darwinas išleido 1859 m. pabaigoje. Tad šiemet minimas 150-asis teorijos paskelbimo jubiliejus. Mokslininko aprašytas evoliucijos mechanizmas užbaigė ilgai išspręsti bandytą galvosūkį apie augmenijos ir gyvūnijos kilmę, rūšių įvairovę, naujų gebėjimų atsiradimą.

Knygoje išplėtotą evoliucijos teoriją perprasti nesunku. Pirmiausia, gamtoje egzistuoja daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, išsiskiriančių įvairiomis savybėmis. Išgyventi visoms rūšims neleidžia aplinkos sąlygos, todėl išlieka tik stipriausieji arba geriausiai prisitaikę, o silpnesnieji išnyksta. Tokios kovos už būvį taisyklės. Geriausias savo savybes, padedančias išgyventi tam tikromis sąlygomis, būtybės perduoda iš kartos į kartą. Taip per tam tikrą laiką iš vienos augalų ar gyvūnų rūšies gali atsirasti nauji porūšiai.

Tiesa, Ch.Darwinas nebuvo pirmasis, prabilęs apie evoliuciją, tačiau tapo tuo, kuris po ilgų tyrimų viską sujungė į visumą. Jau XIX a. pradžioje prancūzų gamtininkas Jeanas Baptiste'as Lamarckas rašė, kad organizmai gali išsiugdyti reikiamas savybes, tačiau nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kaip jos perduodamos kitoms kartoms. Atsakymą į šį klausimą pačiam Ch.Darwinui pasufleravo sociologas Thomas Malthusas, nagrinėjęs gyventojų kaitą.

Sociologas teigė, kad žmonių skaičius auga geometrine progresija, o jiems reikalingi maisto ištekliai – aritmetine, vadinasi, žmonių gimsta daugiau, negu yra maisto. Ch.Darwinas šią mintį pritaikė visai gamtai, kur kova už būvį lemia stipriausiųjų išlikimą ir užtikrina jų tęstinumą.

Vertinamas prieštaringai

Ch.Darwino teorija sukėlė perversmą ne tik gamtos moksluose, bet ir kitose srityse. Po to, kai buvo atrastas evoliucijos mechanizmas, pasaulio suvokimas negrįžtamai pasikeitė. XVI a. pradžioje astronomas Mikołajus Kopernikas iš Žemės atėmė Visatos centro titulą, o Ch.Darwinas žmogų nuvainikavo kaip dieviškosios kūrinijos šedevrą.

Remiantis evoliucijos teorija tapo įmanoma paaiškinti žmogaus kilmę neįsikišant dieviškajai būtybei. Dar daugiau – Ch.Darwino teorija neigė išankstinę žmogaus būties prasmę ir parodė, kad jo atsiradimas buvo tik grynas atsitiktinumas. Todėl nemažai žmonių šią teoriją priimti atsisakė, o jos šalininkus ėmė vadinti ateistais.

Dėl šios priežasties evoliucijos teorija kelia nemažai aistrų dar ir šiandien. Nėra bendro sutarimo ir tarp pačių mokslininkų, ką ir kalbėti apie paprastus mirtinguosius. Pavyzdžiui, labiausiai evoliucijos teoriją palaiko Islandijos, Danijos ir Švedijos gyventojai, o daugiau priešininkų ji sulaukia itin religinguose kraštuose, taip pat JAV.

Evoliucijos teorijos tyrinėtojai yra pastebėję, kad tai, ar ši teorija pripažįstama, labiau priklauso ne nuo žmonių religingumo, o nuo to, kokiomis sąlygomis jie gyvena. Šalyse, kuriose pakanka maisto, yra sveikatos apsaugos sistema, žmonėms sudarytos galimybės įsigyti būstą, žmonės mažiau tiki į Dievą negu varginguose pasaulio kraštuose. Jų nuomone, tikėjimas į Dievą ir evoliucijos teorijos atmetimas būdingas tiems kraštams, kuriuose vyrauja griežtesnės darviniškos kovos už būvį taisyklės.

Pati Katalikų bažnyčia su tam tikromis išlygomis pripažįsta evoliucijos teoriją ir daugiau kaip prieš 50 metų yra skelbusi, kad ji suderinama su Bažnyčios mokymu.

Paveikė įvairias sritis

Nepaisant prieštaringo vertinimo, evoliucijos teorija padarė didžiulę įtaką įvairioms mokslo sritims. Daug kur galima rasti evoliucijos teorija paremto mąstymo ar veiklos pavyzdžių.

Vienas jų – informacinės technologijos. Programuotojai, kurdami kompiuterių programinę įrangą, elgiasi pagal pačius tikriausius atrankos dėsnius: išbando programos funkcijas realybėje, kas tam tikrą laiką išleidžia naujas versijas, siekia, kad naujos funkcijos labiau atitiktų vartotojų poreikius.

Remiantis evoliucijos teorija, bandoma aiškinti ir žmogaus elgesį. Evoliucinės psichologijos atstovai teigia, kad elgesį lemia psichologinis prisitaikymas, kurį žmogus įgijo per ilgą laiką bandydamas spręsti nuolatos pasikartojančias problemas. Jie mano, kad protinės ir psichologinės žmonių savybės tokios, kaip atmintis, kalba, gebėjimas suprasti kitų emocijas, bendradarbiauti ar pirmenybę teikti sveikesniam partneriui, buvo įgytos per evoliuciją ir dabar perduodamos iš kartos į kartą.

Ch.Darwinas ir krizė

Evoliucijos teorija gali padėti paaiškinti ir ekonomikos reiškinius. Biheivioristinė ekonomikos kryptis bando paneigti, kad egzistuoja racionalusis žmogus, mat priimdami sprendimus žmonės neretai kliaunasi instinktais, susiformavusiais per evoliuciją.

Pavyzdžiui, žinoma, kad bėgant laikui žmonės jiems priklausančius daiktus pradeda vertinti labiau už tuos, kurie jiems nepriklauso, nors yra tokios pačios vertės. Vėliau, atėjus palankiam metui, jie vengia juos parduoti, nors ekonomikos dėsniai ir rekomenduoja elgtis priešingai. Panašus elgsenos modelis pastebėtas ir tarp primatų. Manoma, kad anksčiau žmonės vengė keisti vertingą nuosavybę, pavyzdžiui, maistą, į neaiškią naudą nešančius dalykus.

Su evoliucijos raida siejamos ir finansų krizės, per kurias dėl vadinamojo bandos jausmo nepagrįstai išpučiamos akcijų kainos. Praeityje sėkmingos kaimyno elgsenos mėgdžiojimas galėjo užtikrinti išlikimą, pavyzdžiui, susirasti maisto ar išvengti pavojaus. Todėl sprendimas elgtis taip pat kaip ir kitas atrodo pagrįstas ir racionalus. Tačiau kai visi ima kartoti vieni kitus, finansų sistemoje sukelia griūtį.

Teorija atradėją sutrikdė

Patį Ch.Darwiną atrastasis evoliucijos mechanizmas sutrikdė. Mokslininkas buvo tikintis ir tikėjimo neišsižadėjo iki gyvenimo pabaigos. Jis niekada nepateikė tiesaus atsakymo, kaip evoliucijos teoriją galima suderinti su Dievo egzistavimo faktu.

Teigiama, kad Ch.Darwinas suprato, kaip prieštaringai jo mintys galėjo skambėti tuo laiku, todėl savo atradimą siekė pateikti ne kaip hipotezę, o kaip išvadą, padarytą remiantis daugybe stebėjimų ir faktų.

Mokslininkas ilgus metus praleido tyrinėdamas įvairius gyvūnus. Apie šią veiklą pasakojama ne viena nuotaikinga istorija. Pavyzdžiui, tyrinėdamas beždžionių elgesį Ch.Darwinas susidraugavo su Londono zoologijos sode gyvenusiu orangutangu, o bandydamas nustatyti, ar sliekai turi klausą, padėjo stiklainį su jais ant pianino, kuriuo grojo jo žmona.

Kartą jam pavyko sugauti du nematytus vabzdžius. Laikydamas juos rankose, Ch.Darwinas pamatė trečiąjį. Norėdamas jį pagauti, vieną vabzdį įsidėjo į burną, kuris jam įgėlė į liežuvį. Iš skausmo mokslininkas paleido vabzdžius ir liko be laimikio.