Kauno rajono gyvenvietės tampa kauniečių miegamaisiais kvartalais. Domeikavoje įsikūrusios šeimos mėgaujasi gamta ir ramybe, tačiau pasigenda pramogų.

Vaikų darželyje – eilės

„Į nuosavą namą įsikraustėme prieš aštuonerius metus. Išsipildė mūsų svajonė pabėgti nuo miesto šurmulio ir prie namų turėti žemės sklypelį. Į Kauną grįžti nebenorėtume“, – pasakojo vienos Domeikavos sodybos šeimininkas Giedrius Stiklius.

Dizaineriu Kaune dirbantis vyras kasdien į darbą važinėja kartu su žmona. Vieną sūnų nuveža į Šilainiuose esantį vaikų darželį, o kitą, vyresnįjį, išleidžia prie Domeikavos gimnazijos.

 Trečiaklasis sūnus, pasak tėvo, čia baigs tik keturias klases. „Vėliau vaiką vežiosime į kurią nors Kauno mokyklą. Manome, kad mieste jis gaus geresnį išsilavinimą“, – įsitikinęs vyras.

 Tėvai norėjo mažesnį sūnų leisti į Domeikavos darželį, bet jame vietos neatsirado. G.Stiklius mano, kad šioje gyvenvietėje reikia dar vienos ikimokyklinės įstaigos, nes norintiesiems patekti į vienintelį darželį tenka ilgai laukti eilėje.

Dirbti važinėja į miestą

Tai, kad kasdien iš namų iki miesto centro tenka įveikti daugiau kaip 10 kilometrų, netrikdo ir verslininkų Jolantos ir Simo Juodaičių. Sutuoktiniai augina du vaikus, kurie mokosi vienoje Senamiesčio mokykloje.

„Pradėjo ją lankyti dar būdami pradinukai. Atsikraustę į Domeikavą nusprendėme, kad vaikai mokyklos nekeis. Rytą juos nuvežame automobiliu, o po pamokų jie patys grįžta autobusu“, – aiškino ponia Jolanta.

Sutuoktiniai neslėpė: dažniausiai laisvalaikį leidžia Kaune, o Domeikavos bendruomenės gyvenimas jų nedomina.

„Mieste apsiperkame, lankome kultūros renginius. Tik sekmadieniais kartais nueiname į neseniai pastatytą Domeikavos bažnyčią. Ji labai jauki ir graži“, – pasakojo S.Juodaitis.

 Topolio gatvėje sutikta verslininkė Inga taip pat džiaugėsi persikėlusi gyventi į užmiestį. „Užsiimu prekybos verslu, kasdien važinėju į Kauną. Laisvadieniais gera pabūti gamtoje, padirbėti gryname ore. Mieste viso to labai pasigesčiau“, – kalbėjo nuosavo namo savininkė.

Jaunimui ramybė nepatinka

Penktokas Paulius pasakojo, kad iki autobuso stotelės pėsčiomis tenka kulniuoti apie porą kilometrų. Paskui jis sėda į autobusą arba mikroautobusą ir važiuoja į Šilainiuose esančią „Ąžuolo“ vidurinę mokyklą.

„Mokykla arčiau namų būtų geriau. Bet nenorėjau skirtis su draugais, su kuriais mokiausi anksčiau“, – tvirtino Paulius. Ketvirtokės Sandra ir Justina guodėsi, kad Domeikavoje trūksta pramogų, žaidimų aikštelių. Į kino teatrą Kaune nuveža tėvai, bet mergaitėms to neužtenka.

Pasak Domeikavos seniūno pavaduotojos Vitos Sutkienės, naujose gyvenvietės gatvėse įsikūrusi 241 šeima. Pirmieji naujakuriai čia apsigyveno maždaug prieš devynerius metus. Ir dabar čia nuolat švenčiamos įkurtuvės. „Parengta nemažai naujų detaliųjų planų, tad statybų artimiausiu metu dar padaugės“, – įsitikinusi V.Sutkienė.

 Vieni naujakuriai, seniūno pavaduotojos teigimu, noriai įsilieja į gyvenvietės gyvenimą, kitiems vietos žmonės nerūpi. Nemažai naujakurių Domeikavoje savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę.

Maisto parduotuvių nestinga

Gyvenvietėje veikia penkios parduotuvės. Tačiau stinga buitines paslaugas teikiančių įmonių. Gyventojai skundžiasi, kad retokai važinėja 23-iojo maršruto autobusas. Dviejų mikroautobusų maršrutų irgi per mažai. Domeikavoje seniai laukiama, kad būtų pastatytas naujas kultūros centras.

Lopšelio-darželio „Dainelė“ direktoriaus pavaduotoja Vita Paltarokienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad šiuo metu darželyje vietos savo mažyliams laukia 50 tėvų.

„Ypač daug norinčiųjų leisti vaikus į lopšelinukų grupę, tačiau ją turime tik vieną. Būtinai reikėtų statyti darželio priestatą“, – mano V.Paltarokienė.

Gimnazijos direktorius Dalius Vibrantis pastebėjo, kad iš užmiesčio dažniau linkę ištrūkti aukštesnių klasių mokiniai.

Domeikavos vidurinei mokyklai suteikus gimnazijos statusą, jų migracija į miestą sumažėjo. Dažniausiai į miesto mokyklas važinėja mokiniai, kurie jose mokėsi anksčiau.