Diskusijos apie sveiką mitybą pagal populiarumą jau seniai pralenkė pašnekesius apie orą. Dažnas miestietis dėl ligų kaltina sveikatos sistemą, aplinką ar net kaimyną. O specialistai pataria – geriau pažiūrėkime, ką valgome ir kiek judame.

Tėvai gadina vaikų mitybą

Praėjusią savaitę rengtoje diskusijoje sveiką gyvenseną propaguojantys žymūs tautiečiai sutiko, kad Vakarų civilizacijos įpročiai, neaplenkę ir Lietuvos didmiesčių gyventojų, daugelį privertė rimtai susirūpinti problemomis, kurių anksčiau turėjome gana retai: antsvoriu, mitybos sutrikimais, širdies ligomis, galiausiai – bendra savijauta.

Apie sveiką gyvenseną kalbėjęs garsus virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas pastebėjo – intuityvią ir tinkamą vaikų mitybą sugadina tėvai.

"Mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Įdeda tėvai vaikui į lėkštę bulvių, kotletą, daržovių, duonos, – pažiūrėkite, jis viską valgys atskirai, kaip reikalauja organizmas", – sakė R.Bolgovas.

Žinoma, augant tie įgimti įpročiai kinta, juos keičia ir gyvenimo būdas bei klaidingas mąstymas. Dažnas norėdamas sulieknėti pradeda valgyti tik kartą per dieną, o paskui skundžiasi, kad svoris ne krinta, o auga.

"Valgyti reikia ne kartą per dieną, o keletą kartų, bet po truputį. Apskritai reikia labiau save mylėti. Jei mylėsite, nevalgysite visko iš eilės, – teigė virtuvės šefas ir pridūrė: – Nuo stalo reikia atsistoti tada, kai dar jaučiatės alkani."

Sportas paskutinėje vietoje

Antras žingsnis sveikos gyvensenos link – sportas, judėjimas ir žalingų įpročių atsisakymas. "Gerkit, rūkykit, be jūsų pasaulis bus švaresnis", – tokiu posakiu kalbą konferencijoje pradėjo pasaulio čempionas galiūnas Žydrūnas Savickas.

Jis pateikė pavyzdį, kad daugelyje šalių gydytojai pacientams vietoj vaistų recepto išrašo vizitą į sporto klubą, o ligonių kasos tai kompensuoja. Pas mus, deja, tokios praktikos dar nėra.

Mūsų turtas – gėlas vanduo

Kalbant apie sveiką maistą, sportą, reikia nepamiršti, kad labai svarbus čia ir grynas oras bei tyras vanduo. Pasaulio triatlono čempionas, ekologinių akcijų iniciatorius Vidmantas Urbonas teigė, kad lietuviai nevertina to, ką turi.

"Būtų įdomus eksperimentas tuos žmones, kurie sako, kad Lietuvoje jiems bloga gyventi, nuvežti bent mėnesiui į Etiopiją, Pietų Ameriką, kad pamatytų, kaip iš tikrųjų žmonės gyvena. Kai reikia vandens eiti už 50 km, kai dvi dienas reikia neštis talpas su vandeniu iki savo namų, kai žmonių gyvenimo trukmė 40–50 metų", – kalbėjo V.Urbonas.

Pasak jo, turime didžiulį turtą – švarų vandenį. Pas mus jo lyg ir į valias, bet pasaulio statistika rodo, kad vanduo sparčiai nyksta.

Spragos sveikatos sistemoje

Nuo ko priklauso sveikata? Kaip teigė habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Algirdas Baubinas, 50 proc. ji priklauso nuo paties žmogaus, t. y. gyvensenos, 20 proc. priklauso nuo aplinkos, tiek pat, apie 20 proc., nuo biologinių veiksnių. Ir tik 10 proc. – nuo visagalės medicinos.

"Iš to galime spręsti, kur reikia sudėlioti akcentus: mūsų sveikatos politikoje ar praktikoje. Dėl to, kas surašyta Lietuvos sveikatos politikoje ir strategijoje, viskas yra gerai. Bet kaip mes tą politiką ir strategiją įgyvendiname, – nerandu net kritikos žodžių", – kritikos negailėjo profesorius.

Diskusijos iniciatorės vandens ir oro jonizatorius gaminančios įmonės "Burbuliukas" komercijos direktorė Inga Tribuišienė įsitikinusi, jog žalingi mitybos įpročiai, per mažas dėmesys sportui, užteršta miesto aplinka ir neįtikimai greitas gyvenimo tempas lemia tai, kad Lietuva pagal sergamumą yra viena pirmaujančių valstybių Europoje.