Vilniaus koncertų ir sporto rūmai duris užvėrė 2004 metais. Dabar jau 2025 metai, o vaizdelis ne ką tepasikeitęs.

Gal nostalgiją kam ir kelia.

„Koncertai buvo nuostabūs, kiek prisimenu, nes jaunystėje buvau“, – sakė moteris.

Bet vienintelė dar čia likusi gyvastis – kartas nuo karto pasirodantys žolės pjovėjai.

Per dvidešimt metų valdžia taip ir nesugebėjo apsispręsti, ką šioje vietoje daryti.

Iš pradžių vargo, kol juos išpirko iš Ūkio banko. Po to vyko ilgos derybos su žydais.

LNK stop kadras

Radarais nustatinėjo senųjų Šnipiškių kapinių, kuriose nuo XVI a. buvo laidojami žydai, ribas. Įsikišo net Vašingtonas, tad kapinės įtrauktos į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kartu su jomis – ir sporto rūmai.

Galų gale prie Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės nuspręsta, kad čia bus konferencijų centras. Žydai neprieštaravo – mat būtų pagerbta, sutvarkyta ir senųjų kapinių teritorija.

„Ji jau buvo suprojektavusi 2017 metų biudžeto projekte 10 mln. eurų. Ir jau būtų prasidėję statybos darbai, nes visi derinimai su tarptautinėmis žydų organizacijomis buvo pabaigti, kas užtruko labai ilgai“, – pasakojo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Tada atėjo Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Turėjo kitų idėjų – finansavimą nuėmė.

„Mane labai įkvepia „Polin“ muziejaus pavyzdys Varšuvoje. Tikrai yra labai gražus ir muziejus, ir labai graži idėja, ir labai puikus išpildymas“, – tuo metu, 2022 metais, teigė I. Šimonytė.

„Vyriausybėje dirbantys žmonės kai kada neišauga iš tam tikro vaikiško požiūrio – lygtai vieni suplanavo, dabar atėjo kiti, tai turime arba sustabdyti, arba kažkaip kitaip įgyvendinti“, – samprotavo A. Butkevičius.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

G. Palucko Vyriausybė jau ir vėl nori kitko – kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centro.

„Natūrali Vyriausybės reakcija – siūlant pasižiūrėti, kur galėtume greitai pajudėti į priekį, siekiant sukurti būtiną infrastruktūrą, kad konferencinis turizmas galėtų ją realizuoti“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Pavedė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atlikti galimybių studiją. Prieš dešimtmetį už mokesčių mokėtojų pinigus tokia jau buvo daryta.

„Tikrai nematau prasmės iš esmės nuo nulio pradėti šį procesą – kaip tik reikia žiūrėti, ką reikia aktualizuoti, kas buvo prarasta per tuos metus, kai nieko nebuvo daroma“, – tikino L. Savickas.

Prieš dešimtmetį priimtas Vyriausybės nutarimas dar galioja. Juo sporto rūmai pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

„Lietuva pirmininkaus 2027 metais ES Tarybai, ir norint sėkmingai organizuoti tarybų posėdžius, įvairiausius renginius, konferencijas – tikrai šiandien yra gėda, kad Lietuva praktiškai neturi tokių auditorijų“, – tvirtino A. Butkevičius.

Ar išdegs šįkart – neaišku. Žydų bendruomenė sako, kad jai naujasis Vyriausybės užmojis – staigmena. Ir kad su jais niekas nesitarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O Vilniaus vadovas, kuris ir pats ne kartą agitavo už konferencijų centrą, net siūlė, kad miestas pastatys savo, bet dabar ne toks entuziastingas.

„Žinant, kad pastatas yra iš esmės saugomas, jo tūris yra uždarytas – ar turėsime daiktą, investavę dešimtis milijonų, kuris atlieps lūkestį, kurį jau kelia verslo bendruomenė?“ – samprotavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Trūnijantis betonas prestižinėje miesto vietoje ne tik kad neneša pinigų, bet dar ir pats juos ryja.

Pavyzdžiui, vien per ketverius metus Turto bankas sporto rūmų išlaikymui išleido arti milijono eurų. Pastatą reikėjo užkonservuoti, jį būtina drausti, saugoti ir panašiai.

„Tikiuosi, kad tos pamokos, kaip su stadionu, jau giliai išmoktos“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras.

Kol kas skaičiuojama, kad šalies ekonomikai vien dalis, skirta konferencijoms, papildomai atneštų apie 130 mln. eurų bei sukurtų 1,2 tūkst. darbo vietų.