- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
projektas "Liv_in Vilnius". Jau ateinančių metų rugsėjį Ozo parke, verslo ir paslaugų komplekso "Technopolis" kaimynystėje, duris atvers 240 gyvenamųjų apartamentų su funkcionaliomis bendrabūvio patalpomis patogiam ir moderniam gyvenimui.
"Co-living" – tai sparčiai populiarėjantis bendradarbystės ir bendragyvenimo stilius, suvienijantis bendraminčius ir suteikiantis daugiau laisvės bei galimybių.
"Viskuo pasirūpinta. Sprendimas gyvenimui" – tokia yra bendragyvenimo stiliaus projekto "Liv_in Vilnius" esmė. Gyventojai čia turės privačius apartamentus, tačiau galės naudotis ir bendromis erdvėmis – sporto sale, skalbykla, parduotuvėle, atviromis erdvėmis terasoje. Tokia koncepcija nėra nauja Lietuvoje, bet šis projektas bus didžiausias.
Sprendimas augančiam miestui
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, tokio tipo projektai ypač svarbūs Vilniui. Mat Vilnius yra augantis miestas ir vienintelė sostinė Baltijos regione, kuri auga taip sparčiai. Apie 5 tūkst. žmonių kasmet atvyksta į sostinę, didžioji jų dalis – vadinamieji vietiniai imigrantai, atvykstantys iš kitų šalies miestų bei rajonų. Negana to, kasmet į Vilniuje įsikūrusias aukštąsias mokyklas įstoja apie 12 tūkst. studentų. Tad yra didžiulis potencialas būsto rinkai ir labai tinkamas laikas kitokios nuomos – ilgalaikės, tvarios, ekonomiškai pagrįstos – projektams atsirasti.
Specialisto manymu, reikėtų kalbėti ir apie naujos gyvenimo formos mieste poreikį. Daug girdime apie tai, kad mūsų būsto reglamentai yra šiek tiek pasenę – daug reikalavimų žaliosioms erdvėms, parkavimo vietoms, patalpų dydžiui, šviesos kiekiui, patenkančiam per langus, ir panašiai. Tokie projektai yra kvietimas pasižiūrėti lanksčiau į objektus, kurie nebūtinai yra skirti nuolatiniam gyvenimui pastate, bet orientuoti į tuos žmones, kurie anksti išeina, vėlai grįžta, kuriems nebūtinai reikalinga parkavimo vieta ar daugiau erdvių išorėje.
Būsto prieinamumas Vilniuje taip pat yra problema. Iš trijų Baltijos šalių sostinių Vilniuje būsto prieinamumo rodiklis, nustatomas vertinant, kiek kvadratinių metrų gyvenamojo ploto iš savo atlyginimo žmogus gali įpirkti mieste, ekonomistų vertinimu, deja, yra pats žemiausias. Tad reikėtų daugiau dėmesio skirti būsto nuomos rinkai.
"LNTPA vertinimu, trys ketvirtadaliai būsto nuomos rinkos Vilniuje šiuo metu yra šešėlyje. Skaidri, aiški, sutartimis pagrįsta nuoma, kurią šis projektas ir pasiūlys, yra viena iš alternatyvų. Mano nuomone, valstybė turėtų skatinti tokių projektų atsiradimą, nes tai reiškia tiesioginius mokesčius į valstybės biudžetą", – sakė M.Statulevičius.
Mindaugas Statulevičius: Dabar labai tinkamas laikas ilgalaikės, tvarios, ekonomiškai pagrįstos nuomos projektams atsirasti.
Anot jo, naujasis projektas atitinka ir "miesto mieste" formatą, kurį teigia skatinanti Vilniaus valdžia. Mat "Technopolis", šalia kurio statomas naujasis pastatų kompleksas, tą jau yra puikiai įgyvendinęs butų ir biurų formate, o naujos formos įliejimas į šią teritoriją padarytų ją dar įdomesnę ir patrauklesnę.
"Co-living" gali būti pirmoji stotelė atvykusiems į miestą naujai gyventi – per kelis mėnesius nuomojamuose apartamentuose gyvenantys žmonės gali susipažinti su miestu, aplinka, bendruomene, pajausti miestą ir tada ieškotis ilgalaikės nuomos kitoje vietoje. Bendruomeniškumas, socialumas – didelė tokio projekto pridedamoji vertė. Kaip ir dalijimosi ekonomika: šiais laikais dalijamės automobiliais, darbo erdvėmis, tad dalintis galėsime ir gyvenamąja erdve. Išskirtinis būstas, paslaugos neišeinant iš namų, netikėti susitikimai, kurie gali virsti bendru reikalu, – visa tai, tikimasi, pritrauks žmones į "co-living" projektą ir prisidės prie jo sėkmės.
Šiuolaikiški bendrabučiai pasiteisina
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalgininkas Tomas Grižas, prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus pats įgyvendinęs gerokai mažesnės apimties "co-living" projektą ir iki šiol gyvenantis, kaip pats sako, naujųjų laikų bendrabutyje, teigia, kad keičiasi kartos, keičiasi ir žmonių poreikiai.
"Visi, kas atvažiuoja pas mus, supranta, kur jie važiuoja ir kaip jie gyvens. Jiems priimtina tai, kad kartu su tais žmonėmis, su kuriais gyvena, praleidžia daug laiko ir gali kažką nuveikti, – patirtimi dalijosi NT apžvalgininkas. – Kodėl žmonės renkasi tokį gyvenimą? Jiems reikalinga bendruomenė, svarbu bendruomeniškumas. Šiuolaikinei kartai svarbus patogumas visur, ir nurašant elektros bei vandens skaitiklių duomenis. Priežastis yra ir savotiškas alternatyvos nebuvimas. Gali išsinuomoti būstą, gali jame gyventi, bet jame ir būsi vienas. Kitas dalykas – kiekvienas nori jaustis saugiai. Gyvendamas bendruomenėje tą saugumo jausmą turi."
T.Grižo teigimu, nereikėtų pamiršti žmonių vienišumo, jo sukeliamo streso – dalykų, kurie yra gana asmeniški ir apie kuriuos vis dar mažai kalbama. "Co-living" projektai tokias šiuolaikinės visuomenės problemas padeda spręsti.
Tomas Grižas: "Co-living" projektai padeda spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas.
Viskas patogiam gyvenimui
UAB "Eta projektai" direktorės Vitos Žutautaitės teigimu, sprendimą įgyvendinti "co-living" projektą padiktavo pasaulinės tendencijos. Verslui tampant globaliam, augant darbo rinkai, dauguma įmonių ieško būdų, kaip pritraukti talentų, motyvuoti darbuotojus. Tad tai galėtų būti viena iš galimybių verslui, užtikrinanti kokybišką gyvenamąją aplinką darbuotojams, padėti jiems bendrauti, susirasti draugų, nesijausti vienišiems. Tai naudinga ir verslui – nereikės įdarbinti žmonių, kurie ieškotų nuomojamo būsto darbuotojams, ar jaudintis, kad nuomos sutartis bus netikėtai nutraukta.
Kita potenciali klientų grupė – žmonės, nenorintys įsigyti nuosavo būsto. "Matome potencialą ne tik atsižvelgdami į verslo poreikius, darbuotojų mobilumą, bet ir poreikį gyventi be ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Mūsų verslo modelis – visiškai įrengti apartamentai su baldais bei buitine technika trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai", – pasakojo bendrovės vadovė.
Tad jau 2020 m. rugsėjį duris atvers 10 tūkst. kv. metrų ploto 5 korpusų pastatas, kuriame bus nuomojami 240 19–36 kv. metrų ploto apartamentai. Visuose apartamentuose yra balkonai, sanitariniai mazgai, virtuvės bei šiuolaikiškam gyvenimo būdui pritaikyti baldai.
Gyvenimo patogumui bus siūloma ir paslaugų infrastruktūros sistema – pastate bus įrengta 400 kv. metrų ploto parduotuvė, 150 kv. metrų ploto kavinė, bendrabūvio zona, 120 kv. metrų ploto treniruoklių sporto salė, skalbykla, vaistinė, dviračių saugykla, sandėliukai, taip pat požeminės automobilių stovėjimo vietos. Čia netrūks modernių sprendimų patogiam gyvenimui: visiškai įrengti išmanieji apartamentai turės skaitmeninių raktų sistemą, belaidį internetą, žaliąsias erdves.
"Tai bus nauja, visiškai kitokia nuomojamo būsto koncepcija, suteikiant tokius patogumus kaip bendras erdves darbui ir poilsiui. Pavyzdžiui, bendradarbystės zona su internetu, žaidimų kambarys ar kino salė, sporto salė, biblioteka ar terasa. Taip pat planuojame reguliariai organizuoti renginius, kurie skatins bendruomenės kūrimąsi. Pastate taip pat nuolat dirbs aptarnaujantis personalas", – vardijo V.Žutautaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas2
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...