Kauno kraujo donorystės centras, aprūpinantis beveik pusę Lietuvos medicinos įstaigų krauju, gali iki metų pabaigos nutraukti veiklą, nes iš sostinės valdininkų nesulaukia milijoninės skolos.

Sudaromos nevienodos sąlygos

Ant Kaune įsikūrusio Kraujo donorystės centro (KDC) neseniai boso dienos proga kabėjęs plakatas skelbė, kad šios įstaigos vadovas yra geriausias, tačiau bendrovėje situacija nėra gera.

KDC darbuotojai grasina, jei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesumokės 2 mln. litų skolos,  po poros savaičių laikinai nutrauks savo veiklą. Ministerija kaltinama negrąžinusi milijono litų už į užsienį perdirbti išvežtą kraujo plazmą, iš kurios gaminami ir Lietuvos ligoninėms tiekiami preparatai.

"Nemokėdama pinigų ministerija aiškina, esą trūksta kažkokių dokumentų. Visus juos, kokius ministerijai pateikia ir Nacionalinis kraujo centras, esame pristatę. Mums pinigų nesumoka, o kitam centrui jokių keblumų nekyla, – stebėjosi KDC direktorius Artūras Jonas Venslauskas. – Nėra niekur numatyta, kad turime pateikti kitokius dokumentus. Manome, kad taip paprasčiausiai ieškoma priežasčių, kaip mums nemokėti. Dabar kilo skandalas, todėl visuomenei bandoma pasiteisinti, kad esą mes nepateikėme kažkokių dokumentų."

Dar milijono litų skola susidarė šiemet, kai Kraujo donorystės centras kiekvieną mėnesį viršydavo iš anksto numatytų atlikti darbų planą.

"Ligoninės reikalauja kraujo. Yra ministro įsakymas, kuriuo reikalaujama tenkinti ligoninių poreikius. Pagal sutartį  esame įsipareigoję teikti paslaugas už 950 tūkst. litų per mėnesį.  Daugiau lėšų mums nesumokama, nors darbų suma kiekvieną mėnesį viršydavo nuo 100 iki 300 tūkstančių litų", – tikino A.J.Venslauskas. Kraujo donorystės programai visoje Lietuvoje šiemet skirti 37 mln. litų.

Valdininkai bando teisintis

SAM atstovai neigia, kad ministerija įsiskolino Kraujo donorystės centrui, esą pats centras nesilaiko sutarties sąlygų.
"Pagal sutartį Kraujo donorystės centrui yra pervedami pinigai, šiemet yra sumokėta 6,3 mln. litų. Daugiau nei du milijonų litų dar sumokėsime už paskutinį metų ketvirtį. Visi įsipareigojimai yra vykdomi. Mes nerandame pagrįstumo Kraujo donorystės centro kalboms apie skolas. Įtariame, kad skatindami savo veiklą, jie paima daugiau kraujo, nei buvo nustatyta sutartyje. Taip pažeidžiama  sutartis", – tikino ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė.

Ji įtaria, kad skandalo ištakų reikia ieškoti, kai Kraujo donorystės centras atidarė punktą Klaipėdoje, kuris esą centrui kainavo per daug.

"KDC punktas pradėjo veikti Klaipėdos apskrityje ir tai jiems sukėlė papildomų išlaidų. Tai mano prielaidos. Pagal susitarimą didesnė dalis apskričių buvo paskirtos Nacionaliniam kraujo centrui", – aiškino R.Vaitkienė.
Ministerijos duomenimis, Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje iš gyventojų surenka apie  63 proc. kraujo, tuo tarpu KDC 37 proc..

Skaudžiausiai nukentėtų ligoniai

KDC direktorius ministerijos sekretorės duomenis pavadino neatitinkančiais tikrovės. A.J.Venslausko teigimu, Nacionaliniam kraujo centrui sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos, o jo vadovaujama įstaiga nepelnytai skriaudžiama. "Pinigus reikia perskirstyti. Mes surenkame ne 37 proc., 48 proc. Lietuvai reikalingo kraujo. Mūsų pinigai guli Vilniuje ir mes jų negalime pasiimti", – stebėjosi A.J.Venslauskas.

Direktoriaus teigimu, jei Kraujo donorystės centras artimiausiu laiku negaus pinigų, jis bus priverstas apriboti savo veiklą.

"Mus bando kaltinti, kad nevykdome įsipareigojimų ir duodame daugiau kraujo. Manau, kad pirmiausia reikia galvoti, kaip išgelbėti žmogų, o po to apie pinigus. Vedame derybas, tikimės, kad pinigus perves, tačiau negavę jų, lapkričio ir gruodžio mėnesį būsime priversti nedirbti. Veiklą atnaujintume tik sausį. Neįsivaizduojame, ką daryti", – guodėsi A.J.Venslauskas.