Klimato anomalijų vis daugėja: ar upių potvyniai vasarį – normalu?

„Oras gal ir blogas, bet Lietuvoje tokio būna. Turime vasario antrąją pusę. Dabar yra praktiškai ištirpęs sniegas, Lietuvoje jo beveik nėra. Upių pakilimas anksčiau būdavo pavasarinis potvynis, o dabar yra žiemos polydis – naujas klimato kaitos reiškinys“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.

Anot D. Valiuko, dėl patvinusių upių iš dalies kaltas tirpstantis sniegas.

„Ir pakilęs vandens lygis upėse dėl tirpstančio sniego, ir kritulių kiekis, kuris tiek pirmąjį vasario dešimtadienį, tiek antrąjį buvo didesnis už įprastines vasariui būdingas sąlygas. Bet kažkokio labai didelio kritulių kiekio nebuvo, nors tiek pirmąjį dešimtadienį, tiek antrąjį kritulių buvo daugiau negu įprastai vasarį būna“, – sakė klimatologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Esą vėjai nuo Atlanto ciklono daugiau įtakos turi pajūriui ir Danės upei. O štai Vakarų Lietuvoje išsiliejusi Minija išsiliejo ne dėl vėjų.

„Danė – upė, kuri nebegalėjo įtekėti į Baltijos jūrą. Čia jau kalti vėjai, tam tikros įtakos gali turėti ir Nemuno žemupys, kai Nemunas įteka į marias. Visai kita pakilęs upių vandens lygis – tai yra sniego tirpsmas ir krituliai“, – teigė D. Valiukas.

Esant klimato kaitai, pastebima vis daugiau anomalijų klimato srityje.

Tų anomalijų būna vis daugiau, jos neturėtų stebinti. Dabar yra ankstyvasis pavasaris.

„Tų anomalijų būna vis daugiau, jos neturėtų stebinti. Dabar yra ankstyvasis pavasaris, kada viskas tirpsta, kada temperatūra apie nulį ar virš nulio. Bet augalų vegetacija dar neprasidėjusi. Yra toks laikotarpis – drėgna, temperatūra nelabai aukšta, pavasario pojūtis, bet dar nėra tas tikrasis pavasaris“, – kalbėjo klimatologas.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis galime sulaukti daugiau kritulių, tačiau vėliau jų prognozuojama šiek tiek mažiau.

Baltijos jūros situacija taip pat pavojinga – per paskutinę audrą vandens lygis ten buvo pakilęs 60 cm. D. Valiukas paaiškino, ką tai gali reikšti gyventojams.

„Kai yra jūros lygio pakilimas su stipriu vėju, tai reiškia intensyvesnį krantų ardymą. Natūraliai, kuo aukštesnis lygis, tuo vanduo prieina arčiau kopų“, – tikino pašnekovas.

Tačiau jis nuramino arti upių gyvenančius žmones.

„Sniego tirpsmas jau praktiškai yra pasibaigęs, vanduo po truputį turėtų pradėti slūgti. Dar norėtųsi pasakyti žmonėms – kai vyksta naujų namų statybos, pakankamai dažnai neatsižvelgiama į tas vietoves, kurios gali būti užtvindytos. Jei ten penkerius ar dešimt metų nebuvo potvynio, tai nereiškia, kad jo negali būti. Vykdant statybas, reikėtų atsižvelgti į daugiamečius duomenis ir galimybę, kad tam tikros teritorijos gali būti potencialiai užtvindytos“, – šnekėjo D. Valiukas.