Keli šimtai žmonių prie Vokietijos ambasados ragino Berlyną atsibusti dėl karo Ukrainoje

Keli šimtai žmonių pirmadienio vakarą prie Vokietijos ambasados Vilniuje paragino Berlyną „atsibusti“ – atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir tiekti daugiau ginklų Rusijos užpultai Ukrainai.

Simbolinėje akcijoje protestuotojai leido žadintuvų melodijas per mobiliuosius telefonus, pranešė vietoje esantis BNS žurnalistas.

Į protestą nemažai žmonių susirinko apsigaubę Ukrainos vėliavomis ar kita šios šalies spalvų simbolika.

Protestuotojai taip pat laikė plakatus „Scholz be like Boris“ („Šolcai, būk kaip Borisas“), turėdami omenyje Vokietijos ir Jungtinės Karalystės kanclerius, „Genocide in Ukraine is real“ („Genocidas Ukrainoje yra tikras“) ir kitus.

Akciją organizavo visuomenininkė Agnė Zalanskaitė, renginyje dalyvavo ir pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

„Vokietija gali daugiau“

Pasak akcijos organizatorės, Vokietijos prašoma, kad ši darytų daugiau dėl regiono saugumo ir karo Ukrainoje.

„Dabar matome, kad stipriai sulėtėjęs embargo ir ginklų tiekimo klausimas, tai mes esame labai dėkingi už tai, ką Vokietija daro tiek dėl mūsų, tiek dėl viso regiono saugumo, bet mes norime paprašyti ir priminti, kad jie tikrai gali daugiau“, – žurnalistams sakė A. Zalanskaitė.

Protestas prie Vokietijos ambasados nėra pirmas. Anot organizatorės, apie tai reikia kalbėti nuolat.

„Mes turime kalbėti tol, kol Ukraina laimės. Kiekvieną dieną. (...) Mes žinome, kad vokiečiai girdi ir žinome, kad jiems partnerių, sąjungininkų nuomonė yra svarbi“, – teigė akcijos organizatorė.

Į renginį prie ambasados atėjęs 30-ies programuotojas Šarūnas Lapėnas ragino Vokietiją būti ryžtingesnę.

„Atrodo, kad ji daug skaičiuoja, daug delsia, bet nėra ryžtinga“, – teigė vyras.

Tuo metu 23-ejų Armanda Rudelytė ragino ir kitų šalių žmones spausti Berlyną aktyviau padėti Ukrainai.

„Kuo didesnis spaudimas, tuo greitesni sprendimai. (...) Vokietija yra viena iš didžiausių ES valstybių, viena iš ES lyderių, todėl ji turi rodyti pavyzdį. Kuo didesnis spaudimas, tuo greitesni sprendimai“, – sakė studentė.

„Tvirta ir nepalaužiama parama“

Iki šiol Bendrija yra įvedusi penkis sankcijų paketus Kremliui, tačiau jie neapima nei rusiškų dujų, nei naftos.

Šių išteklių importo ribojimui labiausiai priešinasi Vokietija, Italija, Austrija ir Vengrija, kurios yra stipriai nuo jų priklausomos.

Prasidėjus renginiui, pasikalbėti su protestuotojais išėjo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas (Matjasas Zonas).

Diplomatas susirinkusiesiems teigė, kad jie yra laukiami prie ambasados.

„Jūs esate (čia – BNS) dėl to, kad palaikote Ukrainą, šalį, kurią atakuoja Rusija. Ukraina yra neišprovokuotos agresijos auka“, – kalbėjo ambasadorius.

„Galbūt mūsų parama Ukrainai kiekvieną dieną nėra tokia, kokią jūs norėtumėte matyti, tačiau mūsų parama Ukrainai yra tvirta ir nepalaužiama“, – teigė jis.

Žodinis konfliktas

Renginio metu tarp vieno iš dalyvių ir įvairių mitingų, protesto akcijų lankytojo Lauryno Ragelskio kilo žodinis konfliktas. Neilgai trukus, į jį įsikišo policijos pareigūnai.

Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, L. Ragelskiui nurodyta neprovokuoti akcijos dalyvių, tačiau jis nebuvo sulaikytas.

„Mes peržiūrėsime vaizdo medžiagą ir, esant pagrindui, galės būti pradėti administracinė teisena“, – sakė policijos atstovas.

2015 metais Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime žvalgyba L. Ragelskį yra įvardijusi kaip „antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių iš įvairių interneto tinklapių“ platformos kuratorių.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių