Kauno vaiduoklis: gal miestui jį nusipirkti?

Ką daryti su „Respublikos“ viešbučio griaučiais, daugiau nei 20 metų darkančiais Kauno veidą? Ketinimų būta įvairių, bet nė vienas jų neįgyvendintas. Miesto meras Andrius Kupčinskas subrandino naują planą: iš verslininkų nupirkti šį pastatą.

Esminiai niuansai

Praėjusią savaitę Kauno savivaldybėje gimė sprendimo projektas: iš savininkų nusipirkti milžinišką 26 tūkst. kv. m ploto nebaigtą statyti monstrą Karaliaus Mindaugo prospekte.

Atmetus finansinį aspektą, planas atrodo neprastai. Viešbučio vaiduoklio savininkė bendrovė „Kauno arka“ rūpinasi tik pasyvia jo apsauga – viešbutis apjuostas tvora, jo viduje perėjimai užvirinti, bet ant „Respublikos“ stogo dažnai galima išvysti lakstančius vaikus.

Svarbiausia tai, kad langų kiaurymėmis akis badantis apleistas didžiulis pastatas darko miesto veidą ir gąsdina į svečius atvykusius turistus. Per Europos vyrų krepšinio čempionatą kai kurie užsienio svečiai net neabejojo, kad tai – kalėjimas.

Ar kas prieštarautų, kad šį pastatą įsigytų Kauno savivaldybė ir išdalytų jo plotus studentams, būsto laukiančioms šeimoms?

Vis dėlto yra du esminiai niuansai: ar verslininkai nusiteikę pastatą parduoti ir ar savivaldybė pajėgi jį nupirkti? Įstatymų, kurie leistų nacionalizuoti, nusavinti privačią nuosavybę, Lietuvoje nėra.

Vien tam, kad padiskutuotų?

Kai kam iš Kauno tarybos narių, išgirdusių apie mero A.Kupčinsko užmojus, kilo gana pagrįstas klausimas: iš kur pinigai tokiam pirkiniui, jau nekalbant apie investicijas, kurių reikėtų užbaigti 20 metų nebaigiamas grandiozines statybas?

Miesto biudžete 15 milijonų panašiam pirkiniui nenumatyta. O būtent tokią sumą įvardijo dabartiniai „Respublikos“ savininkai.

„Kauno dienos“ kalbintas miesto meras A.Kupčinskas, viešai prabilęs apie šią idėją, ėmė aiškinti, kad projektas savivaldybei perimti viešbutį vaiduoklį parengtas tam, kad sukeltų diskusiją miesto tarybos komitetuose.

„Viešbučio dar neperkame, – iškart paaiškino A.Kupčinskas. – Šiuo projektu inicijuojame diskusiją. “Respublikai„, kaip ir kitiems apleistiems pastatams, pritaikėme 4 proc. žemės mokestį, bet akivaizdu, kad šių priemonių problemai išspręsti per maža.“

„Klausimas bus apsvarstytas komitetuose, tačiau jis nebūtinai pateks miesto tarybai“, – sakė meras.

Bendrabučio vizija

Paklaustas, kas gi būtų daroma, jei savivaldybė įsigytų šį milžinišką pastatą, A.Kupčinskas pasakojo, kad vizija yra. Jo teigimu, akademinė bendruomenė iškėlė problemą, kad studentams, baigusiems universitetus, mieste sunku rasti būstą.

„Kaune didelės eilės prie socialinio būsto – dabar jo laukia beveik 3 tūkst. žmonių“, – apie perspektyvą, kam galima panaudoti viešbutį, pasakojo A.Kupčinskas.

Mero teigimu, iš „Respublikos“ savininkų sulaukti kokio nors veiksmo jį gaivinant – beviltiška, tad „reikia imtis kraštutinių priemonių“.

„Ką ten su jais kalbėti, vis pažadai, pažadai. Aš jų pažadais jau šešti metai kaip esu sotus“, – kalbėjo A.Kupčinskas apie santykius su „Respublikos“ savininkais.

Ieškotų investuotojo

Jei sprendimo projektas nusipirkti „Respubliką“ kitame miesto tarybos posėdyje būtų priimtas, savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis iki birželio 27 d. turėtų rasti pinigų šiam pirkiniui.

„Kauno dienai“ jis pripažino, kad mato tik vieną galimą kelią, iš kur paimti tokių lėšų.

„Viešbučio, ko gero, per vienus metus nepaimtume, tai būtų brangus pirkinys, tad beliktų pasirinkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. Ieškotume privačių investuotojų, pasirašytume sutartį. Manau, investuotoją tikrai rastume“, – kalbėjo D.Ratkelis.

Detaliojo plano nebus?

Viešbutį „Respublika“ valdančios bendrovės „Kauno arka“ direktorius Gintaras Kviliūnas neslėpė, kad žinia apie Kauno valdžios ketinimus iš jo pirkti pstatą jį labai nustebino.

„Niekas su mumis šiuo klausimu nekalbėjo, – tarė G.Kviliūnas. – Turime visus dokumentus – savivaldybės prisipažinimus, kad jie patvirtino detalųjį planą su klaidomis, ekspertų išvadas, taikos sutartį, pagal kurią mes įpareigoti paruošti naują detalųjį planą. Kol jo neparuošime – negalime atlikti jokių statybos darbų.“

G.Kviliūno teigimu, dėl to, kad neturėjo detaliojo plano, jie buvo priversti atsisakyti galimo investuotojo, tačiau dabar turi žodinį susitarimą su kitu kandidatu iš užsienio.

G.Kviliūnui šovė mintis, kad prie plano perimti iš jo „Respubliką“ galbūt kokiu nors būdu prisidėjo architektas Algimantas Kančas.

Pernai A.Kančas pralaimėjo teismą su G.Kviliūnu siejamomis dviem bendrovėmis, jam priteista sumokėti 1,3 mln. litų.

A.Kančas neabejojo, kad G.Kviliūnas jį nori tiesiog apiplėšti. Palaikyti kolegos stojo visa Kauno architektų bendruomenė.

Planai pirkti nudžiugino

Vakar A.Kančas „Kauno dienai“ pasidžiaugė miesto vadovų iniciatyva, kad kažkas daroma su apleistu pastatu. Pasak jo, pastatą būtų galima išpirkti, tačiau tik ne už tokią sumą, kurią nurodo verslininkai.

„Detaliajame plane pažymėta, kad sklypą galima užstatyti ne daugiau kaip 25 proc. pastatų. Jau dabar ten užstatyta kokie 60 proc. ploto. Verslininkai turėtų nugriauti neleistiną dalį pastatų, bet jie deklaruoja, kad šie pastatai verti milijonų. Išeina uždaras ratas“, – padėtį apibūdino A.Kančas.

15 milijonų su nuolaida

„Šiuo metu su FNTT ir STT derinamas detalusis planas, taip, kaip reikalauja įstatymai, – pareiškė G.Kviliūnas apie, jo teigimu, vykstančius procesus, susijusius su “Respublikos„ viešbučiu. – Per porą savaičių bus surengta viešo svarstymo procedūra. Yra pasiūlymas statyti tarptautinį studentų bendrabutį, kurio Kaunui labai reikia.“

„Mūsų neklausė: gal mes dalį viešbučio galime atiduotume savivaldybei, dalį – kuriam nors universitetui?“ – kalbėjo pastato vaiduoklio savininkas.

Jo teigimu, jei savivaldybė nori pirkti viešbutį ir mokėti rinkos kainą – tegul taip daro, tačiau visuomenės poreikiams jo paimti nepavyks, nes tokio atvejo nenumato įstatymas.

„Mes turėjome atsisakyti 27 mln. litų investicijų, tačiau dabar dabar galime sumažinti šią kainą iki 15 mln. litų“, – tokią viešbučio kainą, pasak G.Kviliūno, esą apskaičiavo vienas šalies bankų.

Abejojančiųjų – ne vienas

Opozicijoje dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis abejojo, ar pasirinktas geriausias sprendimas. Jo teigimu, išpirkimui gal pinigų ir galima sukrapštyti, tačiau neaišku, iš kur jų bus gauta investicijoms.

„Be abejo, viešbutį reikia sutvarkyti, tačiau tai turėtų padaryti verslininkai, o kai savivaldybėje nėra aiškių prioritetų, tai vieną dieną šauna viena mintis, kitą – kita. Tokie dalykai turi būti gerai apsvarstyti, pasvertos rizikos ir tik tada viešai kalbama. Nejau jį nusipirkusi pati savivaldybė mokės padidintą žemės mokestį už apleistą statinį?“ – klausė R.Mikaitis.

Miesto tarybos Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius taip pat mano, kad su viešbučiu kažką reikia daryti, nes jis miesto nepuošia. Vis dėlto jis sakė neįsivaizduojantis, iš kur savivaldybė tam paims lėšų.

Visvaldas Matijošaitis, „Vieningo Kauno“ frakcijos narys, tokį žingsnį pavadino artėjančių savivaldos rinkimų reklama.

„Nemačiau, kad tokios lėšos būtų numatytos šių metų savivaldybės biudžete, kuriame ir taip žiojėja skylė. Kai miesto valdžiai trūksta idėjų, ir iškeliamos tokios vizijos“, – sakė V.Matijošaitis.

Komentaras

Ona Balžekienė

Miesto tarybos narė

Nepaskaičiavus išlaidų, švaistytis pažadais – pavojinga misija.

Žinoma, išspręsti vieno iš Kauno skaudulių – „Respublikos“ viešbučio problemą būtų labai kilnus ir svarbus uždavinys. Vis dėlto labai abejoju, ar savivaldybė su savo skolomis galėtų tai padaryti.

Prisiminkime, per tuos du dešimtmečius, kai šis vaiduoklis savo kraupiais griaučiais gąsdina kauniečius ir miesto svečius, buvo gausybė bandymų jį atgaivinti. Ir tai planavo daryti ne skolose skęstanti savivaldybė, bet milijoninius pelnus skaičiuojančios tarptautinės kompanijos. O rezultatas toks, koks yra. Tas pats vaiduoklis su žemės mokesčio nemokančiais savininkais.

Mintis, kad šiame pastate galėtų būti įrengti butai jaunoms specialistų šeimoms, irgi nėra nauja, ji sklando mažiausiai dešimt metų. Įdomu, ar savivaldybė, pirkdama tokią bėdą skaičiavo, kiek kainuos įgyvendinti šį projektą? Ar prieš keliant viešumon pastato pirkimo idėją buvo atlikti visi būtini skaičiavimai, parengtas investicijų planas?

Man atrodo, kad šį objektą savivaldybei pirkti derėtų tik tuo atveju, jei ji planuotų jį nugriauti, o beveik 90 a sklypą parduoti rinkos kaina (galima tikėtis 9 mln. litų) patikimam verslininkui, tikintis šioje vietoje sulaukti Kauno centro konteksto verto architektūrinio ir funkcinio kūrinio.

O už gautus pinigus, kurie (atmetus griovimo išlaidas) siektų ne vieną milijoną, būtų galima pastatyti jaukius butus kitoje miesto vietoje. Štai jums ir problemos sprendimas.