Kauno savivaldybėje vakar vykusiame tarybos posėdyje patvirtintas vienas svarbiausių šių metų klausimų – 2012 m. biudžetas. 682,1 mln. litų – tiek pinigų valdantieji numatė Kaunui šiems metams. Išlaidų numatyta daugiau – 735,6 mln. litų.

Kiaura Kauno piniginė atsivėre kino studijai

Rajone auga, mieste mažėja

Vakar patvirtintas ir Kauno rajono biudžetas – 150,8 mln. litų pajamų ir tiek pat išlaidų. Palyginti su pernykščiu biudžetu, šiųmetis yra 1 proc. didesnis.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad, nepaisant valstybės politikos, kai keleri metai iš eilės skriaudžiamos savivaldybės ir mažinama gyventojų pajamų mokesčio dalis, Kauno rajono savivaldybės biudžetas, nors ir nedaug, didėja.

Kauno rajonas ketina pertvarkyti šilumos ūkį, tęsti investicijų programas, diegti naujas paslaugas.

Kauno miesto valdžios citadelėje besidžiaugiančiųjų ir trykštančiųjų optimizmu nėra. Šiemetis miesto biudžetas už pernykštį mažesnis 49 mln. litų.

Parduos įmones ir sandėlius

Kauno biudžete sumažintas finansavimas visoms sritims.

Viena iš kelių programų, kuriai numatytas didesnis finansavimas, – savivaldybės veiklos išlaikymas. Vietoj prašytų 95 mln. litų numatyta skirti 104 mln. litų, iš jų 24 mln. litų – skoloms padengti.

Gera žinia ta, kad su ES fondų parama miestas žada rekonstruoti Kauno humanitarinės pradinės mokyklos, Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, gal ir kitų mokyklų pastatus.

Didžiausių ir brangiausių darbų sąraše – A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir Panemunės tilto statyba.

Numatoma atnaujinti Parodos kalną ir dalį K.Petrausko gatvės, tęsti "Girstučio" kultūros ir sporto centro rekonstrukciją.

Biudžeto pajamas šiemet numatoma papildyti pardavus savivaldybei priklausančias įmonės „Stoties turgus“ akcijas, butų ūkio įmonę „Būsto valda" ir kitą savivaldybei priklausantį turtą (sandėliukus, negyvenamąsias patalpas ir t.t.).

Verslo neskatins

Miesto įvaizdžio kūrimo ir turizmo programoje eilutėje „Kauno miestui pristatyti“ vietoje planuotų 100 tūkst. litų numatyta per 2 mln. litų.

„Dirbome su Kauno oro uostu, pritraukėme turistų, steigiame „Ryanair“ bazę. Dar pagal pernai sudarytą sutartį buvo numatyta 2 mln. litų šiai programai apmokėti“, – taip savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius paaiškino vieną įdomiausių miesto biudžeto eilučių.

Tarybos nariams pasigedus konkrečių sumų, skirtų verslui skatinti, ir meras Andrius Kupčinskas, ir A.Laucius nuo tiesaus atsakymo išsisuko. Pasak jų, viešiesiems pirkimams šiais metais skirta 200 mln. litų, o tai esą yra geriausias verslo skatinimo modelis.

„Nežiūrima į prioritetus – nubraukiama viskam vienodai. Atrodo, kad biudžetą sudarinėja savivaldybės buhalterija. Konservatoriai nuolat kalba apie diržų suveržimą, bet kodėl mes neskatiname verslo? Niekas dar nesugalvojo geresnio būdu uždirbti pinigams kaip verslas. Juokingai ir vaikiškai skamba pasiteisinimai, kad buvo Europos krepšinio čempionatas ir Kauno verslas užsidirbo. Kur skatinimo programos? Mes ir toliau veršimės diržus, kol jie pasieks stuburą“, – piktinosi tarybos ir opozicinės Darbo partijos narys Gintaras Furmanavičius.

S.Buškevičius pratrūko

Miesto valdantieji lengva ranka padvigubino dotacijas vicemero Stanislovo Buškevičiaus globojamai „Kauno kino studijai“. Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys neslėpė pasipiktinimo.

„300 tūkst. litų numatoma karinių oro pajėgų bazei iš Fredos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą iškelti, „Kauno kino studijai“ staiga padidinamas finansavimas – vietoj 80 tūkst. litų skiriama 160 tūkst. litų. Kam skirti 70 tūkst. sezoninėms talkoms iš miesto biudžeto, kai tuos pinigus galima paimti iš savivaldybės valdomos „Kauno švaros“, kurios pelnas yra milijoninis. Gaila, kad valdančioji koalicija neatsižvelgė į pagrindinius kitų frakcijų siūlymus“, – kalbėjo S.Kairys.

S.Buškevičius atšovė: „Geriau „Kauno kino studijai“ nei „Fluxus“ ministerijai, kuri išvertus iš lotynų kalbos reiškia „tryda“!"

Kauno vicemero elgesį netruko įvertinti iš Vilniaus į Kauną neseniai persikėlusios „Fluxus ministerijos“ projekto vadovas Edgaras Stanišauskas. Į redakciją atskriejo jo atsiliepimas.

„Nežinau, kokiu žodynu naudojasi Kauno vicemeras S.Buškevičius, tačiau žodis "fluxus" išvertus iš lotynų kalbos reiškia "srovė", "srautas", – paaiškino E.Stanišauskas. – Vienas "Fluxus" judėjimo pradininkų buvo kaunietis Jurgis Mačiūnas. Tokie vicemero komentarai nuteikia ne itin maloniai“, – prisipažino Vilniaus miesto tarybos narys.

Slegia skolos

„Savivaldybės buhalteriai optimistiškai teigia, kad 2012 m. biudžetas subalansuotas. Pasak jų, Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia galimybę miestui turėti 53 mln. deficitą, kurį sudaro skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti. Taip pat šalies teisinė bazė leidžia miesto skolas perkelti ant įmonių pečių, taip užmaskuojant tikrąsias biudžeto išlaidas. Optimizmas aptirpsta pamatant skaičius – vien savivaldybės skolos „Kauno energijai“ 2011-ųjų pabaigoje už miesto įstaigų ir socialinių būstų šildymą siekia beveik 20 mln. litų. Šiais metais nurėžus švietimo įstaigų ūkiui skirtas lėšas, kurių didžiąją dalį sudaro mokyklų ir darželių šildymas, skolos augs ir toliau“, – neadekvačiai sustyguotu miesto biudžeto projektu piktinosi tarybos narys Povilas Mačiulis.

Savivaldybės taryba nutarė neatiduoti 270 tūkst. litų skolos S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui už suteiktas paslaugas. Iš Privatizavimo fondo bus skirta tik 200 tūkst. litų stadionui minimaliai sutvarkyti, kad apšvietimo stulpai nekeltų grėsmės žmonėms.

Atsiras blaivykla

Užvakar biudžeto pristatymo konferencijoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė užsiminė, kad nebus skriaudžiami ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, tačiau tai pasirodė tuščias pažadas. Buvo kalbėta apie tai, kad kiekvienam pedagogui bus atkurtas visas etatas, tačiau galutiniame Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokole šioje eilutėje puikuojasi žodis „nepritarta“.

Užtat Kaunas turės blaivyklą – lėšos jai įrengti buvo skirtos dar praėjusių metų biudžete, tačiau blaivykla taip ir nebuvo įrengta. Šiemet Kauno savivaldybės biudžete šiai įstaigai steigti numatyta 100 tūkst. litų.

Iždo dalybos

Didžioji miesto biudžeto asignavimų dalis – 56 proc., arba 384 mln. litų, atiteks švietimui.

Ekonomikai, aplinkos apsaugai, būstui ir komunaliniam ūkiui teks 53,7 mln. litų.

Socialinei apsaugai – 109,4 mln. litų.

Sveikatos apsaugai – 3,9 mln. litų.

Kultūrai – 20,2 mln. litų.

Sportui – 18,5 mln. litų.

Religijai ir kt. – 2,2 mln. litų.