Kalinių atgaiva – kalti inkilus

Europos gyvūnų mylėtojas, nusipirkę iš Lietuvos atvežtą inkilą, namelį šikšnosparniams ar šėryklą voverėms, rankose meiliai varto medžio dirbinį, pagamintą pavojingo visuomenei nusikaltėlio, dienas leidžiančio Lukiškių kalėjime.

Prabilo kaip pedagogas

Įkalintajam Aidui K., Lukiškėse leidžiančiam beveik 20 metų, darbas – tikras išsigelbėjimas, galimybė būti gryname ore, o ne sėdėti kameroje. Jis dažo inkilų, vabzdžių namelių, avilių, triušidžių stogus ir krauna juos į dėžes.

Ši produkcija iš Lukiškių iškeliauja į Vakarų Europą: Olandiją, Angliją, Prancūziją.

"Štai vabzdžių namelis. Žmonės turi savo sodybas, pievas, sodus. Ir štai vaikas gauna tokį namuką, į kurį atskrenda įvairių vabzdžių, drugelių. Vaikas juos stebi, rūpinasi. Taip užauga geresnis", – kaip tikras pedagogas aiškino Aidas.

Vyras nuteistas už sunkius nusikaltimus. Dar penki per žurnalistų viešnagę Lukiškėse trūsę pakuotojai-dažytojai įkalinimo įstaigoje taip pat atsidūrė ne be reikalo. "Ne už uogienę sėdim", – pajuokavo inkilus į dėžes kraunantis kalinys.

Iš viso inkilus, lesyklėles, namelius vabzdžiams gamina 35 Lukiškių nuteistieji.

Pakeitė darbo profilį

"Būtinai užeikite, noriu viena citatą pasakyti", – iš dirbtuvių, kuriose gaminami inkilai Vakarų Europos paukščiams, žurnalistus šaukė linksmo veido kaunietis, prisistatęs Juozu.

"Būtinai parašykite, kad čia – mažesni nusikaltėliai negu Seime. Gal todėl ir mažiau uždirbame, nors gaminame dvasių gaudykles", – rodydamas į bičių spiečiams gaudyti skirtas dėžes juokėsi Juozas.

Siūlo darbo vietą

Stebint besidarbuojančius kalinius ima atrodyti, kad esi įprastoje medžio apdirbimo įmonėje. Žmonės juokauja, atvirai bendrauja. Atrodytų, puikios darbo sąlygos ir puiki darbo vieta ne tik kaliniui, bet ir kiekvienam laisvėje esančiam bedarbiui.

Kokia gyvenimo kasdienybė paslėpta nuo žurnalistų akių, galima tik numanyti. Juozas juokavo, kad tą pačią akimirką bet kuriam norinčiajam sutiktų užleisti savo darbo vietą.

"Įdėkite skelbimą laikraštyje: sąlygos geros, šildomos patalpos, laiku mokamas atlyginimas", – reklamavo savo darbovietę kaunietis.

Kai kurie iš 35 Lukiškių cecho inkilų kalėjų įkalinti iki gyvos galvos.

Kur atostogauti?

Kalinių darbus koordinuojantis meistras Raimondas įsitikinęs, kad to, ką daro kaliniai, jokiai kitai įmonei Lietuvoje daryti neapsimokėtų. Bent keturios įmonės, bandžiusios eksportuoti panašią produkciją į užsienį, bankrutavo. Išsilaikė tik kalinių darbu pagrįstas verslas.

"Iš viso yra per 100 skirtingų modelių gaminių. Pavyzdžiui, vabzdžių namukas į Olandiją iškeliauja už 8 eurus. Jis privalo turėti sertifikatą, kad medis, iš kurio pagamintas šis namukas, buvo nukirstas, o jo vietoje tuoj pat pasodintas kitas medis. Lietuvoje tokio sertifikato niekas nereikalautų, o štai ten reikia", – pasakojo kalinių cecho gamybos baro meistras.

"Kažkada čia taip pat vyko medžio apdirbimo darbai, tik gaminiai primityvesni buvo: langinės, langų rėmai. Dabar jau kas kita, rimti brėžiniai, turi dirbti tikrai įgudusios rankos. Kalėjimas iki gyvos galvos yra lyg garantija, kad geras darbininkas neišeis iš darbo", – dėstė meistras.

Visiems darbuotojams, nesvarbu, kad jie kaliniai, pagal darbo kodeksą priklauso atostogos – 28 kalendorinės dienos per metus. Nė vienas iš vyrų, kalančių inkilus, jomis pasinaudoti neskuba.

"Aš turiu kokius aštuonis mėnesius atostogų sukaupęs, bet kas man iš jų? Sugrįžti į kamerą? Geriau ne, man čia darbas kaip atostogos", – nusišypsojo Juozas.