Kaune studijas pradėjusiam našlaičiui klaipėdiečiui tenka iš valdininkų plėšte plėšti jam priklausančią valstybės pašalpą. Būdamas aštuonerių klaipėdietis Mantas Šarnas liko našlaitis. Įforminę vaiko globą, berniuką priglaudė ir iki pilnametystės juo rūpinosi giminaičiai.

Apkartino našlaičio dienas

Vienoje Klaipėdos gimnazijų sėkmingai išlaikęs brandos egzaminus, šiemet Mantas nusprendė aukštąjį mokslą krimsti už kelių šimtų kilometrų – Kauno technologijos universitete (KTU).

"Problemų dėl mokslų niekada neturėjau, todėl ir aukštojoje mokykloje patekau į valstybės finansuojamą vietą", – savo sėkme džiaugėsi devyniolikmetis. Deja, jaunuolio džiaugsmą aptemdė netikėti rūpesčiai.

Netekus gimdytojų arba globėjų, kiekvienam našlaičiui įstatymo numatyta tvarka skiriama įsikūrimo pašalpa – 6 tūkst. litų. Kaip nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) internetiniame puslapyje, pašalpą galima panaudoti būstui įsigyti, remontuoti, gyvenamosioms patalpoms nuomoti, mokesčiams už komunalines patalpas, baldams ir namų apyvokos reikmenims. Šias išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, pašalpa grynaisiais pinigais neišmokama.

Vasaros pradžioje už 4 tūkst. litų Mantas įsigijo kompiuterį. Likusius pinigus nusprendė panaudoti mokesčiams už bendrabutį. Atėjus rudeniui, o su juo ir pirmosioms nuomojamo ploto įmokoms, pirmakursis susidūrė su dilema – Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai pareiškė, kad už likusios pašalpos dalies išmoką dabar atsakingi kolegos iš Kauno.

"Skambinau į Kauno savivaldybę, vėliau į SADM. Visur gavau vieną ir tą patį atsakymą – likusius pinigus visgi turi išmokėti Klaipėdos savivaldybė", – pasakojo jaunuolio teta, Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Daiva Galdikaitė. Tada kaunietė susisiekė su Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus viršininke Audrone Liesyte. Valdininkė D.Galdikaitė liepė bendrauti su skyriaus buhaltere. "Kitame laido gale išgirdau konkrečius nurodymus, ką rašyti prašyme ir kokius dokumentus pristatyti. Nieko nelaukdama skubėjau į KTU, kur geranoriškos moterys akimirksniu viską sutvarkė", – prisiminė Manto teta.

Gėdino, kad skundėsi

Rankoje laikydamas dokumentus ir tikėdamas, kad pirmoji kelionė į Klaipėdos Socialinės paramos skyrių bus paskutinė, Mantas klydo.

Išvydusi universiteto išduotą pažymą skyriaus darbuotoja pareiškė, esą šis dokumentas yra bevertis popierius, mat jame atskirai nenurodyta kiekvieno mėnesio suma už bendrabutį.

"Vėl skambinau į SADM. Čia mane informavo, kad darbuotoja privalėjo priimti dokumentą, o kilus neaiškumams susisiekti su universiteto buhalterija", – kryžiaus kelius prisiminė D.Galdikaitė. Nepraėjus nė pusvalandžiui po jos pokalbio su ministerijos darbuotojais, suskambo Manto telefonas.

"Tai ir į ministeriją jau skambinote?" – nespėjęs ištarti žodžio nepasitenkinimą iš Klaipėdos socialinės paramos skyriaus darbuotojos išgirdo vaikinas. Sužinojusi, kad į aukštesnes instancijos skambino teta, Mantas toliau buvo gėdijamas, esą suaugęs vyras nesugeba pats tvarkyti savo reikalų. Galiausiai studentui buvo liepta vėl atvykti į skyrių. "Čia iš vaiko dar kartą pasityčiojo: liepė rašyti naują prašymą, tačiau jo nepriėmė. Gerai bent tiek, kad sūnėnas nebuvo niekur iš Klaipėdos išvažiavęs", – darbuotojų elgesiu stebėjosi D.Galdikaitė.

Gyvena nežinioje

Grįžęs į Kauną Mantas skyriaus vedėjai A.Liesytei į Klaipėdą išsiuntė registruotą laišką su prašymu. Nesulaukęs atsakymo, pirmakursis jį tikėjosi gauti universitete. Darbuotojos Mantui liepė ramiai gyventi bendrabutyje, o visus reikalus palikti spręsti joms.

"Apsidžiaugėme, kad galų gale problemos išspręstos", – prisiminė Mantas. Džiaugsmas truko neilgai. Praėjusią savaitę sėdėdamas paskaitose jis sulaukė skambučio iš Klaipėdos. Pasipiktinusios skyriaus darbuotojos dar kartą priminė tetos pokalbį su ministerijos darbuotojais ir teigė, kad dabar jis kiekvieną mėnesį turės pats važinėti į Klaipėdą su pažymomis. Dokumentų siųsti laišku esą negalima. "Socialinės paramos skyrius dirba tik darbo dienomis iki 17 val. Vadinasi, Mantas kartą per mėnesį turi neiti į paskaitas, išleisti nemažai pinigų kelionei, nes kažkas sumanė pasityčioti iš vaiko", – piktinosi teta, jau kitą dieną nuskubėjusi į universitetą.

Čia darbuotojos vėl patikino, kad nei jai, nei Mantui nėra dėl ko nerimauti. "Sėdime dabar ir nežinome: reikės važinėti ar ne. Gausime pinigus ar jie dings. Likusia suma sūnėnas turi pasinaudoti per dvejus metus nuo pirmojo pirkinio. Laikas juk bėga", – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė moteris.

Siųsti visgi galima

"Taip, M.Šarnas kreipėsi į Socialinės paramos skyrių su prašymu avansu apmokėti KTU bendrabučio, kuriame jis gyvena nuo rugsėjo 1 d., nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus", – pasiteiravus ar jai žinoma našlaičio Manto istorija, "Kauno dienai" sakė A.Liesytė.

Paklausta, kodėl atvykęs į Klaipėdą su prašymu jaunuolis buvo išsiųstas atgal, valdininkė atsakė, esą jo pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti preliminariai apskaičiuoti bendrabučio nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčiai, kurie semestrui pasibaigus dar gali keistis.

"Socialinės paramos skyriaus specialistas žodžiu informavo M.Šarną, kad jis turi pateikti pažymą, kurioje nurodyta tiksli būsto nuomos ir komunalinių mokesčių kaina", – aiškino A.Liesytė. Šiuos dokumentus studentui buvo nurodyta atsiųsti paštu arba pristatyti pačiam. Kaip teigia skyriaus viršininkė, rugsėjo 14 d. registruotu laišku jie gavo tą pačią pažymą, su kuria Mantas skyriuje pasirodė pirmą kartą – joje nebuvo nurodyta tiksli būsto nuomos ir komunalinių mokesčių kaina. Tada skyriaus specialistai telefonu susisiekė su KTU darbuotojais ir sutarė, kad universitetas jaunuoliui kiekvieną mėnesį išduos pažymą apie faktines išlaidas, kurias Klaipėdos savivaldybė apmokės, kai tik gaus minėtą pažymą. A.Liesytė teigia, kad pažymos jie dar negavo.

"Važinėti kas mėnesį jam tikrai nereikia. Dokumentų laukiame paštu. Juos atsiųsti gali pats asmuo arba universiteto darbuotojai. Turėdami M.Šarno prašymą, apmokėsime ir sąskaitas", – užtikrino A.Liesytė. Į klausimą, ką mano apie neetišką savo pavaldinių elgesį ir netinkamas replikas, viršininkė nieko neatsakė.