Kaip elgtis vairuotojams per NATO viršūnių susitikimą?

– Situacija tokia – grūstis, vairuotojas stovi, iš galo atvažiuoja kortežas su įjungtais žiburėliais, lydi policija. Ką vairuotojai turi daryti?

– Jeigu yra vien tik žiburėliai, daryti nieko nereikia, nereaguojame. Jei kortežas važiuoja ir su žiburėliais, ir su garsine signalizacija, tada mes sudarome jam koridorių „eglutės principu“. Dešinioji eismo juosta traukiasi dešiniau, kairioji eismo juosta traukiasi kairiau. Gali būti atvejų, kai važiuojame kažkokia plačia gatve, kur yra trys eismo juostos. Tada pati kairioji juosta traukiasi į kairę, o pirma ir antroji juostos traukiasi į dešinę.

– Jeigu kelias labai siauras, reikia visais ratais lipti ant šaligatvio, tai legalu tokiais atvejais?

– Tokiais atvejais, manau, kad legalu. Kiek yra tekę susidurti, tai žinau, kaip tie žmonės yra mokyti, tai jie nesustos, jie turi įsakymus. Jų pagrindinė funkcija užtikrinti kortežo saugumą, o ne mūsų, to nereikėtų painioti. Reikėtų nesipainioti jiems po kojomis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dar yra pėstieji, paspirtukininkai. Kaip jie turi elgtis?

– Jiems reikia nepamiršti, kad yra eismo dalyviai. Kelių eismo taisyklės jiems taip pat galioja. Jie privalo praleisti specialų transportą, važiuojantį su žiburėliais ir sirenomis. Teko skaityti apie eismo įvykį, kurio metu mergina su ausinėmis ėjo per pėsčiųjų perėją, įsitikinusi, kad jai pirmumas, bet ji neišgirdo sirenų ir atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. O galėjo baigtis tragiškai. Kai kortežas atvažiuoja iš priekio, mes taip pat turime praleisti. Vienintelis atvejis, kada nereikia sustoti, kada kortežas atvažiuoja iš priekio, tai, kai tarp mūsų yra žalia skiriamoji tvora. Jei jos nėra, mes turime trauktis ir laukti, kol kortežas pravažiuos.

– Kada žinoti, kad jau galima pajudėti iš vietos praleidus kortežą?

– Manau, viskas bus daroma pagal klasikinius kortežo principus. Iš galo turi važiuoti automobilis su švyturėliais, pravažiavus tam uždarančiam automobiliui jau galima važiuoti.

– Vairuotojai dažnai įsijungia muziką. Šiuo atveju turbūt reikėtų Vilniuje atidumo ir muzikos klausytis tyliau?

– Visur yra ribos. Man išvis keista, kai vairuotojas pačiame automobilyje negirdi automobilio variklio. Jis netenka dalies automobilio valdymo elementų. Kurčnebyliams leidžiama Lietuvoje vairuoti, tačiau šie žmonės neturi pasirinkimo, o mes turime.