Beveik šešerius metus brokuotame socialiniame būste įkalinti K.Veverskio gatvės gyventojai tunelio gale išvydo šviesą – Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Bus ieškoma kaltųjų dėl didelės vertės turto iššvaistymo.

Broko ir defektų oazė

30 milijonų litų. Tiek kainavo trys daugiabučiai – savivaldybės socialinio būsto oazė Panemunėje.

Namus statė trys bendrovės. Ir paliko tiek broko, kad gyventojai puolė į neviltį, o tikrintojų komisijos užsimerkti tiesiog nepajėgė. Bet savivaldybė nepajudino nė piršto, kad broko kaltininkai būtų išaiškinti ir priversti šalinti defektus. Dabar tai jau tapo prokurorų rūpesčiu.

Grupė valdančiajai koalicijai nepriklausančių miesto tarybos narių įsitikinę, kad savivaldybės kontrolieriaus Gedimino Raudonio pajėgos tyrimą ketina baigti tik tada, kai bus suėjęs senaties terminas, kreipėsi į prokuratūrą.

Užsakymas – trims bendrovėms

Istorija prasidėjo 2006-aisiais, kai miesto valdžia nusprendė, kad Panemunėje turi būti statomi trys daugiabučiai, kuriuose būtų galima apgyvendinti žmones, iškeltus iš savininkams grąžintinų namų.

Viešųjų pirkimų konkursus laimėjo trys bendrovės – "Arauša", "Avona" ir "Struktūra". Pastaroji bendrovė siejama su įtakingu Kauno konservatoriumi Marijum Panceriu – čia jis dirba finansų direktoriumi. "Struktūra" yra laimėjusi ne vieną didelį statybos konkursą Kaune.

Savivaldybei priklausančių K.Veverskio gatvės pastatų statybų techninę priežiūrą vykdė savivaldybės bendrovė "Ekspertika".

2009 m. namai K.Veverskio gatvėje buvo pripažinti tinkamais naudoti. Bet vos į naujuosius namus koją įkėlus nuomininkams, Kauno savivaldybė buvo apipilta skundais dėl pasibaisėtinos šių būstų kokybės.

Komisijos nepadėjo

Tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno įsakymu buvo sudaryta komisija. Ji konstatavo, kad "didžioji dalis savivaldybės gyvenamųjų namų K.Veverskio g. 1, 3, 6 gyventojų skundų yra pagrįsti."

Po to buvo sudaryta dar viena darbo grupė – kontroliuoti, kaip šalinami statybų defektai.

Nors komisijos ir darbo grupės buvo sudarytos, statybų broko problema nebuvo išspręsta – ji palikta gyventojams. Jau dveji metai, kai jie nesulaukia jokio žalos atlyginimo.

Per šį laikotarpį bankrutavo viena iš namus stačiusių bendrovių – "Arauša", tad išieškoti lėšų iš jos jau neįmanoma. Kitos dvi – "Struktūra" ir "Avona" – veiklą tebevykdo.

Ką dangsto valdantieji?

"Ėmėmės kraštutinių priemonių – patys kreipėmės į prokuratūrą", – pareiškė miesto tarybos "Vieningo Kauno" frakcijos narys Visvaldas Matijošaitis.

"Klausimą, kad Kauno taryba dėl statybų K.Veverskio gatvėje kreiptųsi į prokuratūrą, norėjome įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, – pasakojo jis. – Bet mero Andriaus Kupčinsko vadovaujamos valdančiosios koalicijos palaikymo nesulaukėme. Šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo."

"Manome, kad yra svarbių priežasčių, kodėl niekas nenori sužinoti, kas atsakingas už padarytus nuostolius ne tik miestui, bet ir visai valstybei", – sakė V.Matijošaitis.

Į prokuratūrą kreipėsi ir du Darbo partijos nariai – Gintaras Jonas Furmanavičius ir Andželika Banevičienė.

Dar viena įdomi detalė – pasak buvusio Kauno vicemero Povilo Mačiulio, skandalingai pagarsėjusiais K.Veverskio gatvės daugiabučiais asmeniškai domėjosi teismo dėl piktnaudžiavimo tarnyba laukiantis buvęs vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Anuomet jis užtikrino, kad problema sprendžiama.

Deja prieš trejus metus pastatytuose namuose didelių pokyčių nematyti: byrančios sienos, užlieti rūsiai, nesutvarkytas šildymas, pelijančios lubos ir kitas statybos brokas tebebado akis.

Apie viską pagalvota?

"Kauno diena" rašė, kad dar 2011 m. sausį tuomečiam ir dabartiniam Kauno merui A.Kupčinskui Seimo kontrolierius rekomendavo spręsti K.Veverskio gatvės daugiabučių problemas, o Kauno savivaldybės kontrolieriui G.Raudoniui – atlikti tyrimą, ar valstybės lėšos panaudotos ekonomiškai.

"Tyrimą dėl šių namų pradėjome prieš metus, tačiau čia – milžiniškas projektas, o savivaldybės biudžete pinigų privatiems ekspertams nenumatyta, tad viską darome savo jėgomis", – guodėsi savivaldybės kontrolierius G.Raudonis.

"Komentuoti apie tyrimą nieko negaliu, – iškart paaiškino jis. – Manau, kad užtruksime dar pusmetį."

Reikalavimui atlyginti žalą taikomas trejų metų senaties terminas, kuris šiuo atveju teisme būtų skaičiuojamas nuo pirmojo pagrįsto skundo gavimo.

Pirmieji skundai ėmė plaukti iškart po namų pripažinimo tinkamais – 2009 m. kovą, tad iki senaties liko kelios dienos. Savivaldybės tyrimas, kuris, G.Raudonio teigimu, baigsis po pusmečio, bus bevertis.

Šiame detektyve įdomi ir keista Kauno valdžios pozicija – pasirodo, Kauno miesto savivaldybė nėra pateikusi ieškinio ir nėra įpareigojusi pastatus stačiusių firmų šalinti pastatų defektus, nors, pasak Statybos skyriaus specialistų, šiais namais rangovas privalo rūpintis net penkerius metus.