Trijų dienų konferencijos pagrindinės temos – Krokuvos ir Vilniaus vyskupysčių istorinė raida, abiejų katedrų santykis su valdžios elitu ir katedrų pastatų istoriniai liudijimai, Vavelio ir Vilniaus šventovių nekropoliai Europos kontekste, vyskupų, kapitulų ir katedros dvasininkų bendruomenės sąranga ir organizacija, patrocinijos bei šv. Kazimiero kultas ir kt. Svarbiausi mokslininkų dėmesio objektai – archeologiniai duomenys, istoriniai faktai, procesai, asmenybės bei kultūrinio ir meninio paveldo paminklai, atskleidžiantys naujus Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškųjų bažnyčių raidos bei tarpusavio ryšių kontekstus.

„Dar niekada nebuvo lyginamos katedros ir ne tik kaip pastatai, bet ir kaip istorinės atminties vietos. O tas lyginamasis dėmuo labai naujas. Štai, pavyzdžiui, jau ir šiandien paaiškėjo, kad vyskupija nėra įkurta 1388 metais, greičiausiai, neteisingai buvo skaitomi dokumentai, ir vyskupijos įkūrimo data galima laikyti 1391 metus“, – apie naujus galimus atradimus pasakojo Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.