Išsigelbėjimas – darbas užsienyje

Darbą praradę ir nesėkmingai darbo biržos duris varstę tautiečiai kraunasi lagaminus. Užsienyje dažnas sutinka dirbti už minimalų atlyginimą, nes tai – vienintelė galimybė išgyventi.

Maldauja surasti darbą

Įdarbinimo agentūrų vadovai skambina pavojaus varpais. Esą tiek norinčiųjų dirbti užsienyje nebuvo Lietuvai tapus ES nare, kai atsivėrė sienos. Bedarbiai plūsta į įdarbinimo agentūras ir sutinka vykti į bet kokią šalį, dirbti bet kokį darbą.

"Tokios situacijos dar nebuvo. Gaunu daugybę laiškų, žmonės prašo pagalbos, kasdien skambina ir ateina į biurą maldaudami surasti darbą", – pasakojo bendrovės "Qbis" direktorius Sergejus Naumčikas. Jo vadovaujama įdarbinimo agentūra bendradarbiauja su įvairiais Olandijos darbdaviais. Lietuviams "Qbis" suranda darbo žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose. Populiarūs pakuotojų, fasuotojų darbai.

Dažną įdarbinimo agentūros duris pravėrusį tautietį slegia didžiuliai įsipareigojimai bankams. Žmonės dažnai klausia, ar galėtų gauti atlyginimą grynais arba į olandiškas sąskaitas, kad bankai iš Lietuvos neatimtų pirmųjų svetur uždirbtų pinigų.

Išrankiųjų visai neliko

Agentūrų vadovai sutaria: pastaruoju metu neliko išrankių klientų, žmonės ilgai nesideri, sutinka su visomis sąlygomis.

"Anksčiau pasikalbėdavome, žmogus paprašydavo laiko pasvarstyti. Dabar iškart priima pasiūlymą, nes baiminasi, kad kas nors kitas jo nepriimtų", – vertino situaciją S.Naumčikas.

Jam pritaria bendrovės "Grand Turas" direktorė Loreta Marmienė. Esą biurui ir reklamos nereikia, žmonės per pažįstamus sužino, kur įsikūrę darbdaviai.

"Žmonės laukia eilėse, kol atsiras laisva darbo vieta", – sakė ji. "Grand Turas" Didžiojoje Britanijoje yra įdarbinęs maždaug šimtą lietuvių. Sausį jų gretas papildė šeši žmonės.

"Siųstume daugiau, nes norinčiųjų važiuoti netrūksta, bet tiek darbo vietų neturime, kiek yra norinčiųjų dirbti", – pasakojo L.Marmienė.

Didžiausia emigracijos banga

Išgirdęs klausimą apie darbo paklausą užsienyje bendrovės "Darbo konsultacijos" direktorius Andrius Litvinas nedvejodamas konstatavo: prasidėjo didžiausia nuo nepriklausomybės emigracijos banga.

"Tokių srautų ir susidomėjimo darbu užsienyje dar nebuvo", – tvirtino A.Litvinas.

Jis pastebi, kad dabar į įdarbinimo agentūrą gena ne noras ieškoti laimės užsienyje, bet didžiulis nusivylimas ir bandymai išgyventi.

"Žmonės pikti, nebeturintys jokio kito pasirinkimo, kaip tik emigruoti", – kalbėjo A.Litvinas. Dabar išvykstantieji nėra tipiniai emigrantai, kai kurie jų – savo tėvynės patriotai ir jei turėtų galimybę dirbti čia, niekada nesiryžtų emigruoti. Dabar išvyksta Lietuvoje darbo nerandantys žmonės.

Darbdavių pasakojimus patvirtina Statistikos departamentas. 2008 m. sausį–gruodį emigraciją deklaravo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių. 2007 m. iš Lietuvos išvyko beveik 14 tūkst. gyventojų.

"Oficiali statistika įspūdinga, bet ir ji neatspindi tikrosios situacijos. Iš tikrųjų emigraciją deklaruoja tik kas antras ar kas trečias žmogus. Vadinasi, emigruoja dvigubai daugiau žmonių", – aiškino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė. Ji skaičiuoja, kad nuo 1991 m. iš Lietuvos emigravo pusė milijono gyventojų.

Uždarbiai vis mažėja

Sunkmečiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, algos jau nėra tokios didelės kaip prieš metus.

"Olandijos darbdaviai mato, kad ir mokėdami minimalų atlyginimą turi pakankamai norinčiųjų dirbti, todėl mažina algas", – sakė S.Naumčikas. Pastaruoju metu, anot jo, Olandijoje dirbantys lietuviai per savaitę uždirba apie 200 eurų. Tokia suma susidaro atskaičius mokesčius, sumokėjus darbo draudimą ir nuomą. Anksčiau išvykusieji sudarė sėkmingesnes sutartis, jų savaitės uždarbis siekia 1,5 tūkst. eurų. Tačiau šie darbuotojai dirba daug viršvalandžių, naktinėse pamainose. Palyginti gerai uždirba laivų mechanikai, mažiau – dirbantieji žemės ūkio bendrovėse, fabrikuose.

Didžiosios Britanijos fabrikuose dirbantys lietuviai per valandą uždirba iki 6 svarų sterlingų, tačiau, nuvertėjus valiutai, realios jų pajamos sumažėjo.

"Atvažiuoja giminės pas mus į biurą aiškintis, kyla dideli konfliktai, kovojama dėl kiekvieno euro", – pasakojo A.Litvinas.

Jis pabrėžia, kad užsienyje dirbantys lietuviai neretai patiria psichologinį spaudimą iš kitų emigrantų, kurie konkuruoja dėl tų pačių darbo vietų. Kai kuriuose Didžiosios Britanijos regionuose įsitvirtinę lenkai ypač nedraugiški lietuviams. Būna, kad lietuviams grasinama, jie gąsdinami.

Bendrovės "East West Consulting" direktorė Kristina Mečinskaitė

Nuo lapkričio pradėjo daugėti darbo užsienyje ieškančių žmonių, o sausį, palyginti su 2008 m. sausiu, į užsienį išvažiavo 30 proc. daugiau žmonių. Daugelis pageidauja važiuoti į Skandinaviją, bet ten maža darbų pasiūla. Šiuo metu daugiausia lietuvių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Kiprą ir Graikiją – ten dirba aptarnavimo arba slaugos sektoriuose. Graikijoje ir Kipre, kur per mėnesį uždirbama 800 eurų, galime pasiūlyti nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą, todėl kai kurie nusprendžia važiuoti ten. Darbo rinkoje konkurencija yra didžiulė, daug lenkų bedarbių iš Airijos traukia į kitas šalis. Jie sutinka dirbti prastesnėmis sąlygomis nei lietuviai, todėl lengviau gauna darbą. Labiausiai paklausios profesijos – inžinieriai, elektrikai, įvairių lygių viešbučių vadovai. Įvairiose šalyse reikalingi medicinos darbuotojai. Kai kurios Skandinavijos ligoninės siunčia vardinius kvietimus Lietuvos gydytojams, kviečia atvažiuoti dirbti, atvykti su šeima, siūlo gerus uždarbius.

Darbo pasiūlymai užsienyje

Kvalifikuoti slaugytojai Olandija 1500 EUR per mėnesį

Gydytojai Vokietija 2000–4000 EUR per mėnesį

Architektai Olandija 6600 EUR per mėnesį

Slaugytojų asistentai Didžioji Britanija 5000–6000 Lt per mėnesį

Namų tvarkytojai Didžioji Britanija 3700 Lt per mėnesį

Padavėjas Graikija 4–5 EUR per valandą

Jūrininkas kruiziniame laive Visas pasaulis 430–700 EUR per mėnesį

Šaltinis: www.cvmarket.lt