Išmanieji Vilniaus sprendimai – iššvaistyti pinigai

Gviešėsi intelektinės nuosavybės

Neįtikėtiną istoriją "Vilniaus dienai" papasakojo verslininkas Mantas Žvironas, kurio dabar jau bankrutavusi įmonė kartu su partneriais 2012 m. pradėjo kurti Vilniaus savivaldybės įmonei "Susisiekimo paslaugos" išmaniąsias programėles m.Ticket ir m.Parking. Jas galima nemokamai parsisiųsti iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių "Google Play" ir "App Store". Pirmoji, skirta įsigyti viešojo transporto bilietus į mobilųjį telefoną, taip pat susiplanuoti kelionių Vilniaus autobusais ir troleibusais maršrutus, peržiūrėti viešojo transporto tvarkaraščius, buvo įdiegta 2014 m. Kiek anksčiau pradėta naudoti atsiskaitymo už automobilių parkavimą programėlė m.Parking, taip pat sukurta viešojo pirkimo konkursą laimėjusios įmonių grupės, kurią sudarė UAB "Itero IT", UAB "Mediafonas" ir UAB "NFQ technologies".

Išmanieji atsiskaitymų už transporto paslaugas sprendimai sostinei kainavo 202,9 tūkst. eurų, tačiau jie buvo tiesiog išmesti į balą, o šiuo metu, pasak M.Žvirono, naudojamos nelabai vykusios kopijos, už kurias "Susisiekimo paslaugos" paklojo per 300 tūkst. eurų.

Tai nutiko prieš gerus trejus metus.

"Viskas buvo šluojama, kas padaryta. Tik bėda, kad griaunant sena, nebuvo kuriama nieko naujo. Tai ištiko ir mūsų sukurtą inovatyvią m-transport sistemą", – apmaudo dėl sužlugdyto projekto neslėpė pašnekovas.

Anot jo, besibaigiant 2012 m. sudarytai sutarčiai dėl integruotos sistemos sukūrimo ir įdiegimo, įvyko susitikimas su naujuoju meru bei "Susisiekimo paslaugų" atstovais.

Viskas buvo šluojama, kas padaryta. Tik bėda, kad griaunant sena, nebuvo kuriama nieko naujo.

"Savivaldybė iš principo pareikalavo nemokamai atiduoti programos išeities kodus, o tai yra visiškas absurdas, nes sutartyje to nebuvo numatyta, kalbama buvo tik apie licencijos perdavimą. Tokį reikalavimą galima pavadinti netgi savotišku turto prievartavimu, nes programa susideda iš daugybės komponentų, ją kuriant panaudotos anksčiau mūsų sukurtos sistemos dalys, kurios yra mūsų intelektinė nuosavybė", – dėstė M.Žvironas, stebėdamasis, kam "Susisiekimo paslaugoms" išeities kodai, jei įmonė neužsiima programų kūrimu.

Principų kaina

Pasak jo, savivaldybės įmonė iš pradžių buvo patenkinta tiekėjų darbu, bet viskas pasisuko 180 laipsnių kampu, šiems atsisakius nemokamai atiduoti programų "raktus" – prieita net iki grasinimų teismais.

"Teismų mes nebijojome, nes sutarties sąlygas buvome įvykdę nepriekaištingai, bet ir tie grasinimai neišsipildė, nes eiti į teismą nebuvo dėl ko, – sakė verslininkas. – Bandėme tuomečiam įmonės vadovu teikti siūlymą perleisti programos "raktus" už 100 tūkst. eurų, tačiau "Susisiekimo paslaugos" jokio susidomėjimo nerodė, tiesiog ignoravo mus. O paskui paskelbė naują pirkimą toms pačioms programėlėms, įvardiję tai kaip informacinės sistemos priežiūros ir plėtros paslaugas, nes antrą kartą pirkti tą patį produktą būtų buvęs įstatymo pažeidimas."

Naujam konkursui buvo gauti 2 pasiūlymai – vienas 300 tūkst. eurų, kitas – 600 tūkst. eurų vertės. Sutartis 2016 m. gruodžio pabaigoje buvo sudaryta su UAB "Algoritmų sistemos", kuri įsipareigojo teikti paslaugas 3 metus už 316,4 tūkst. eurų.

"Mano galva, tai yra totalus vilniečių pinigų švaistymas, – įsitikinęs M.Žvironas. – Realiai 3 metų sistemos priežiūra įmonei galėjo kainuoti apie 100 tūkst. eurų, kaip mes ir siūlėme. Galima sakyti, kad 216 tūkst. eurų buvo išmesta į balą už sistemos perdarymą, be to, buvo prarastas laikas – maždaug 2 metai, kai vilniečiai turėjo krūvas problemų dėl programėlių strigimo, neveikimo. Be to, "Susisiekimo paslaugos" samdė ir konsultacinę įmonę, kuri išanalizavo mūsų sukurtos sistemos dokumentaciją ir parašė rekomendacijas, kaip ją perdaryti, tai irgi kainavo."

Ribota inovacija

Nepaisant didžiulių išlaidų bei įdiegtų patobulinimų, m.Ticket ir m.Parking programėlių naudotojai iki šiol turi joms priekaištų. Pasak pašnekovo, jo ir partnerių sukurtų aplikacijų reitingai siekė apie 4,6 balo penkiabalėje sistemoje, o dabar reitingai gerokai žemesni. Iš tiesų, "Google Play" mobiliųjų programėlių parduotuvėje m.Ticket vertinimas siekia 3,2 balo, o "App Store" – vos 1,2 balo.

Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.

M.Ticket naudotojai per visą laikotarpį labiausiai skundėsi, kad ši programėlė neleidžia už bilietus atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorių, kaip yra įdiegta m.Parking programėlėje. Už viešojo transporto bilietus galima atsiskaityti naudojantis elektronine bankininkyste, o tai pabrangina paslaugą, todėl, kad bilietai būtų pigesni, reikia vienu pavedimu pirkti didesnį jų skaičių. O čia vėl nauja bėda – programėlei įstrigus ar pakeitus sim kortelę, bilietai kartais ima ir kažkur prašampa.

"Dar sutarčiai galiojant mes siūlėme realizuoti lankstesnį atsiskaitymą ir m.Ticket programėlės naudotojams, organizavome susitikimus su mokejimai.lt ir sistemos "PayPal" atstovais. Bet "Susisiekimo paslaugos" to nenorėjo, pasiliko prie elektroninės bankininkystės, kuri žmonėms ir kainuoja, ir nėra patogi, nes atsiskaityti galima tik per 4 bankus. Vertinčiau tai kaip inovacijų nesupratimą arba nenorą padaryti paslaugą geresnę. Regis, tik dabar atsirado patobulinimas, kad būtų galima už bilietėlius atsiskaityti naudojant banko kortelę, žadama įdiegti ir daugiau funkcionalumų. Bet prarasto laiko ir pinigų jau nesugrąžinsi."

Be kompromisų

Nepriklausomas "Susisiekimo paslaugų" valdybos narys ir jos pirmininkas Sigitas Besagirskas prieš trejus metus nutikusią istoriją irgi prisimena.

"Esmė, ką mes toje įmonėje radome, kad buvo sukurta sistema su išeities kodais, ankstesnių vadovų pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, jog tie kodai yra perduoti, tačiau realiai jų gauta nebuvo. Todėl mes buvome "pakabinti ant adatų", nes visus sistemos atnaujinimus galėjo vykdyti tik senieji tiekėjai, žinodami, kad įmonė yra nuo jų priklausoma," – aiškino valdybos pirmininkas.

Todėl mes buvome "pakabinti ant adatų", nes visus sistemos atnaujinimus galėjo vykdyti tik senieji tiekėjai, žinodami, kad įmonė yra nuo jų priklausoma.

Jis nesiėmė spręsti, ar tai buvo tuometės "Susisiekimo paslaugų" vadovybės aplaidumas arba neišmanymas, ar su miesto savivaldybės žinia sutartyje buvo užprogramuota, kad jai pasibaigus tie patys tiekėjai ir toliau galėtų metų metus teikti paslaugas.

"Tai buvo iš principo nepriimtina, todėl mes stengėmės kuo greičiau aprašyti sistemą taip, kad ji būtų atviro kodo ir bet kuris kitas pasirinktas tiekėjas galėtų prieiti ir tobulinti ją įvairiais pjūviais, atskirais moduliais, – aiškino S.Besagirskas.

Paklaustas, ar buvo galima antrą kartą nepirkti tos pačios paslaugos ir paieškoti kompromiso, taupančio vilniečių pinigus, jis teigė, jog esą nemažai kainavo ir papildomos aptarnavimo bei funkcionalumų diegimo paslaugos, kurias teko pirkti iš programėlių kūrėjų, todėl naujas pirkimas buvo neišvengiamas.

"Negaliu spręsti, ar mes nepermokėjome naujame pirkime, bet teko rinktis iš to, ką tuo metu siūlė rinka, – sakė pašnekovas. – Tačiau ypač m.Parking mobilioji aplikacija leidžia "Susisiekimo paslaugoms" sutaupyti labai daug pinigų, to negalima pasakyti apie parkomatus, kurie yra visiškai neefektyvūs dėl itin brangaus inkasavimo."

Programėlių strigimus ir nesibaigiančius tobulinimus S.Besagirskas vertino vienareikšmiškai: "Be reikalo daugelis tiekėjų galvoja, kad valstybiniame sektoriuje išsisuks su prastesne kokybe. Kiek turiu patirties su IT įmonėmis, tai problemų būna 90 proc. atvejų, nes jos žino, kaip "numuilinti" svarbius dalykus – pavyzdžiui, funkcionalumą galima ir labai išplėsti, ir sumažinti iki minimumo. Bet "Susisiekimo paslaugos" jau turi patirties, ir tikrai išreikalausime iš tiekėjo atlikti viską, kas aprašyta techninėse sąlygose. Bus įdiegti ir atsiskaitymai per mobiliojo ryšio tiekėjus, ir daug kitų privalumų."

Žodžiai skiriasi nuo darbų

"Smart Vilnius" platformos iniciatorė Indrė Jakaitytė apgailestauja, kad per pastaruosius metus inovacijų srityje Vilnius menkai tepasistūmėjo į priekį: "Išskyrus didesnį duomenų atvėrimą visuomenei, visa kita arba stagnuoja, arba, kaip m.Ticket ir m.Parking programėlės, perdarinėjama už didžiulius pinigus, nors šiuo metu miestui nėra jokio poreikio kurti tokį produktą ir turėti jį kaip nuosavybę. Kai mes 2012 m. tai pradėjome, rinkoje nebuvo nieko panašaus, ir siekdami būti inovatyvūs, neturėjome kito kelio, tik patys tas inovatyvias programėles kurti, dabar galima pirkti paslaugą iš rinkos, mokant jos teikėjams tik komisinį mokestį ir sutaupant pinigų kitoms miesto reikmėms. O dabar pinigai taškomi be jokio racionalumo, be to, ši istorija rodo ir miesto valdžios požiūrį į verslą, kai jis vertinamas ne kaip partneris, o vos ne kaip priešas."

I.Jakaitytė ypač apgailestavo, kad miestas iki šiol nepasinaudojo ir "Smart Vilnius" sukurta duomenų analitikos programa, kuri 2014 m. laimėjo IBM kompanijos "Smarter Cities Challenge" (angl. – iššūkis išmaniesiems miestams) konkursą bei nemokamas apie 400 tūkst. eurų vertės IBM transporto ir išmaniųjų sistemų tobulinimo konsultantų paslaugas.

"Tai įrankis analizuoti duomenis ir priimti šia analize pagrįstus sprendimus. Miestas turi gausybę informacinių resursų, gavome ir IBM konsultantų rekomendacijas, kaip vystyti išmanią ir integruotą miesto transporto sistemą, valdyti automobilių ir viešojo transporto srautus, išvengti spūsčių. Bet visa tai nugrūsta į giliausius stalčius, aukso vertės turtas guli serveriuose nepanaudotas. Gavome tarptautinį pripažinimą, o dabar viskas tik grimzta žemyn," – atsiduso pašnekovė.

Dėmesys inovacijoms, kurį deklaruoja dabartinė sostinės valdžia, jos įsitikinimu, tėra žodžiai, o darbai labai nuo jų skiriasi: "Vienas iš primityviausių pavyzdžių – dyzelinių autobusų pirkimas, kai galima buvo rasti geresnių alternatyvų, kad ir varomus dujomis... Argi ne ironiška, kai giriamasi bepiločio elektrobuso bandymais, teigiant, jog greitu laiku jie gali tapti Vilniaus viešojo transporto realybe, o perkamos atgyvenos, kurių visi pasaulio miestai kratosi?"