Į svečius – maudytis vonioje

Dau­ge­liui kau­nie­čių be­veik dvi sa­vai­tes teks gy­ven­ti be šil­to van­dens –  bend­ro­vė „Kau­no ener­gi­ja“ re­mon­tuo­ja vamz­dy­nus. Mies­tie­čiai ne­pa­ni­kuo­ja, bet no­rė­tų, kad tai il­gai neuž­si­tęs­tų.

Iš­va­žia­vo į so­dy­bą

Vie­no Gra­ži­nos gat­vės na­mo kie­me Kris­ti­ną  ir Vi­dą Stal­nio­nius su­ti­ko­me be­krau­nan­čius į au­to­mo­bi­lį ke­lio­ni­nius krep­šius. Tė­vas ant ran­kų lai­kė pu­sant­rų me­tų duk­re­lę Ie­vą. „Va­žiuo­ja­me į so­dy­bą, ten pa­gy­ven­si­me, kol ne­bus šil­to van­dens. Už­si­kur­si­me kros­nį, ma­žy­lei ne­bus šal­ta“,  –  pla­na­vo V.Stal­nio­nis.

Vy­rui pri­ta­rė Kris­ti­na, ku­riai lai­kas, kai nė­ra šil­to van­dens, su­ke­lia dau­giau­sia rū­pes­čių. Duk­ra ma­ža,  ją rei­kia daž­nai mau­dy­ti. Kai nė­ra šil­to van­dens, ten­ka jį šil­dy­ti ant du­ji­nės vi­ryk­lės.

 „Kai­me mal­kų tu­ri­me iki so­ties. Kū­ren­si­me, kiek no­rė­si­me, pa­bėg­si­me nuo vi­sų  re­mon­tų“, – prieš ke­lio­nę į kai­mą ge­ros nuo­tai­kos ne­trū­ko ma­žo­sios Ie­vu­tės se­ne­lei El­vy­rai Mic­ku­vie­nei. Ji sa­kė vai­kus ir pri­kal­bi­nu­si bent ke­lioms die­noms įsi­kur­ti so­dy­bo­je. „Pir­ties kai­me ne­tu­ri­me, bet ma­lo­nu­mų ten vis vien dau­giau nei mies­te“, – gu­viai aiš­ki­no mo­te­ris.

Pri­mi­nė se­nus lai­kus

To pa­ties na­mo Gra­ži­nos gat­vė­je ki­to bu­to du­ris pra­vė­ru­si Sva­jū­nė ne­si­džiau­gė, kad teks gy­ven­ti be šil­to van­dens. „Kai na­muo­se yra vai­kų, ne­pa­to­gu­mai, nors ir lai­ki­ni, la­bai ap­kars­ta. Bet iš­tver­si­me, ne pir­mas kar­tas“, – kal­bė­jo aš­tuon­me­tės Eli­jos ma­ma.
Kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­tis pen­si­nin­kas Mi­chai­las at­vė­rė du­ris į sa­vo vir­tu­vę: jo­je ant vi­ryk­lės du­be­ny­se ši­lo van­duo. Sa­kė gy­ve­nąs vie­nas, pa­si­šil­dy­ti van­dens ne­sun­ku. „Esu ma­tęs vis­ko, kad tik di­des­nių bė­dų ne­bū­tų. Jei no­rė­siu nu­si­mau­dy­ti, ei­siu pas Kau­ne gy­ve­nan­čius vai­kus“, – sakė  vy­ras.

Ki­ta­me aukš­te gy­ve­nan­tį Rai­mun­dą ra­do­me re­mon­tuo­jan­tį sa­vo bu­tą. Iš­si­vers­ti be šil­to van­dens sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis už­grioz­din­ta­me bu­te vy­rui ne­leng­va, bet jis ne­bu­vo lin­kęs skųs­tis.

„Anksčiau bū­da­vo, kad be šil­to van­dens iš­tver­da­vo­me mė­ne­sį. Da­bar už­ten­ka sa­vai­tės, ener­ge­ti­kai greitai patikrina vamzdyną ir taip il­gai žmo­nių ne­be­kan­ki­na“, – pri­mi­nė vy­ras.

Eis į sve­čius

„Užau­gau kai­me. Šil­to van­dens nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me, jį sem­da­vo­me iš šu­li­nio ir šil­dy­da­vo­me. Esu pri­pra­tu­si prie to­kių ne­pa­to­gu­mų“, – lai­ki­nų bui­ties sun­ku­mų stengėsi nesureikšminti J.Basanavičiaus gatvėje gyvenanti Aristida Rochmanienė. Tik bėda: trimetė dukra Greta serga, jai reikia daugiau priežiūros, tad šiltas vanduo mažylei būtinas.

„Eisime nusimaudyti pas draugus. Paskui, kai jie gyvens be šilto vandens, pakviesime nusiprausti pas mus“, – taip laikinus nepatogumus pasiryžusi įveikti buvusiame bendrabutyje J.Basanavičiaus gatvėje gyvenanti dviejų mažamečių vaikų mama Audronė.