Garbinga paskutinė kelionė - išskirtinė privilegija. Su tokia realybe kauniečiai nesusidurs tik per plauką. Dėl naujos ritualinių paslaugų verslo licencijavimo tvarkos liepą mieste būtų likusios tik kelios laidojimo įmonės.
ES griežtina reikalavimus
Netinkamai parengtas transportas, vairuotojo kvalifikacijos stoka - dėl šių ir kitų priežasčių vien šiemet iš įvairių ES šalių Lietuvos piliečiai bei ritualinių paslaugų firmos negalėjo savarankiškai pargabenti 68 mūsų tėvynainių palaikų.
Lietuvos įmonės buvo priverstos skubiai ieškoti kitų transporto priemonių mirusiesiems gabenti, samdyti analogiškas paslaugas teikiančias užsienio šalių kompanijas.
Problemos dėl beveik septynių dešimčių tautiečių paskutinės kelionės į tėvynę apnuogino seną netvarką: jau antrą dešimtmetį ritualinių paslaugų verslas Lietuvoje klesti beveik niekieno nereglamentuojamas ir nekontroliuojamas.
Laidojimo paslaugas teikiančių įmonių veiklos koordinavimu, jų teikiamų paslaugų kokybės kontrole iki šiol užsiėmė Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija (LRPA).
Kaip sakė vilniškės laidojimo paslaugų įmonės „Aterna" vadovas Vitas Griūnas, panašių problemų buvo ir anksčiau, tačiau dabar ES šalys kelia griežtesnius reikalavimus tiems Lietuvos ritualinių paslaugų teikėjams, kurie nespėja ar nepajėgia pertvarkyti savo verslo pagal Bendrijos keliamus reikalavimus.
Pertvarkai - keli mėnesiai
Tik vieno žingsnio trūko, kad dauguma Kauno ritualinių paslaugų įmonių būtų tapusios nelegalios, o kauniečiai liūdesio valandą būtų priversti ieškoti šarvojimo salių ar katafalko kituose miestuose.
2007 metų pabaigoje, ignoruojant LRPA pasiūlytą ir Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerijoje parengtą Laidojimo įstatymą, Seimas priėmė savo narių inicijuotąjį. Pastarasis, įsigaliojęs nuo kovo 1 dienos, įpareigojo ritualinių paslaugų įmones pasirūpinti licencija, be kurios jau nuo liepos 1-osios nebūtų galima vykdyti šio verslo.
Prieš kelis mėnesius LRPA valdyba, vadovaujama Gintauto Gylio, kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, prašydama atidėti pastarojo reikalavimo įsigaliojimo datą, nes ilgai lauktas įstatymas ne tik neišsprendė susikaupusių problemų, bet ir sukūrė naujų.
Dėl poįstatyminių aktų stokos arba jų netobulumo ritualinių paslaugų įmonėms pritrūko laiko įvykdyti įstatyme joms iškeltus reikalavimus. Kaune, kur oficialiai veikia daugiau nei 40 laidojimo paslaugas teikiančių firmų, vos viena dvi atitinka naujajame Laidojimo įstatyme numatytus reikalavimus, todėl higienos pasai ir licencijos galėjo būti išduoti tik joms.
Jei LRPA nebūtų reikalavusi pakeisti licencijų išdavimo termino, beveik visos laidojimo firmos Kaune nuo įstatymo reikalavimo įsigaliojimo dienos dirbtų nelegaliai.
Sudėtinga leidimų procedūra
Kaip sakė Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė Milda Gentvilienė, dažniausia higienos pasų neišdavimo priežastis - sanitarinės apsaugos zonos (100 m atstumas iki artimiausių gyvenamųjų patalpų) pažeidimas.
Licencijas laidojimo paslaugas teikiančioms firmoms turėtų išduoti Kauno apskrities viršininko administracija. Tačiau iki įstatyme numatyto termino, liepos 1-osios, likus kelioms dienoms, nebuvo išduota nė viena licencija. Kauno apskrities vyr. gydytojas Henrikas Čeida patikino, kad paraiškos plaukia, tačiau licencijos išdavimas - ilgas procesas.
Ignoruoja higienos normas
Naujoji licencijavimo tvarka šiurpina ritualinių paslaugų verslu užsiimančius kauniečius. Jų manymu, buvo palikta per mažai laiko reorganizacijai, mat Kaune ritualinės paslaugos neretai teikiamos privačiuose namuose, stovinčiuose vos už kelių metrų nuo kaimynystėje gyvenančių žmonių tvoros.
Taip yra todėl, kad ritualinių paslaugų įmonės Kaune nepaisė higienos normose numatytos apsauginės zonos. Mūsų mieste nesilaikoma reikalavimų ir įrengiant šarvojimo sales bei šaldymo patalpas, įsigyjant specialų transportą mirusiajam pervežti ar įrengiant, pavyzdžiui, aikštelę automobiliams statyti.
„Kaune iki šiol šioje verslo srityje karaliauja didžiausia netvarka, ji visiškai nerūpi nei apskrities, nei miesto vadovams", - tvirtino G.Gylys. Kaip pavyzdį jis įvardijo Vilniaus ir Šiaulių apskrityse veikiančias ritualinių paslaugų įmones, kurių dauguma jau seniai teikia kokybiškas paslaugas, laikosi higienos normų reikalavimų.
„Gal tik „Rimtis" (jos naujieji laidojimo rūmai A.Juozapavičiaus gatvėje) ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos laidojimo namai laikosi šiam verslui keliamų reikalavimų", - neslėpė G.Gylys. Pašnekovas mano, kad geriausiais Kauno rajone reikėtų laikyti naujus Dalės Romanovskienės laidojimo namus.
Įstatymas įsigalios po metų
Reikalavimas licencijuoti ritualinių paslaugų įmonių veiklą atidėtas asociacijos iniciatyva, suderinus su Seimo Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetais. Trečiadienį premjeras patvirtino darbo grupę prie Aplinkos ministerijos, kuriai pavesta tobulinti ir taisyti Laidojimo įstatymą. Aktualiausios pataisos turėtų būti teikiamos ir priimtos Seime skubos tvarka.
Šiai darbo grupei priklausantis G.Gylys sakė, kad ketinama peržiūrėti higienos normas, sugriežtinti reikalavimus transportui, pateikti konkretesni reikalavimai šarvojimo salėms, aiškiau reglamentuotas žmogaus palaikų parengimas šarvoti ir laidoti (tanatopraktika), numatyta šį verslą kontroliuojanti institucija ir kontrolės sistema.
„Licencijos ritualinių paslaugų verslo įmonėms greičiausiai bus išduodamos centralizuotai, taikant visiems verslo subjektams vienodus reikalavimus ir bendrus vertinimo kriterijus. Rengiant Laidojimo įstatymo pataisas aktyviai dalyvaus ne tik LRPA, bet ir nauja ekspertų bei konsultantų darbo grupė", - sakė G.Gylys.
Naujausi komentarai