– Dovydai, kodėl pasirinkai studijas Lietuvos inžinerijos kolegijoje (LIK)? Ar visada jautei potraukį inžinerijai?

– Mane visada traukė automobiliai – norėjau sužinoti, kaip jie veikia, kaip juos remontuoti, prižiūrėti. Taip pat mano tėtis buvo mechanikas, o dėdė ir senelis dirbo prie sunkiojo transporto, sunkvežimių. Laikas nuo nueidavau pasižiūrėti, kaip jie dirba ir tas įdomumas šia sritimi pradėjo augti.

Žinoma, patiko ne tik automobiliai, bet ir lenktynės. Dar 2019 m. „Aurum 1006 km“ lenktynėse pamačiau, kaip studentai lenktyniauja su „Golfu“. Mane suintrigavo, kad jauni studentai gali varžytis su patyrusiais lenktynininkais. Pasidomėjau ir sužinojau, kad Lietuvos inžinerijos kolegija Kaune turi savo lenktynių komandą. Tai mane labai sudomino.

Dovydas Kruopys. Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

Esu iš Šiaulių, tačiau taip norėjau prisijungti prie šios komandos, kad persikėliau į kitą Lietuvos dalį ir čia pradėjau studijuoti automobilių techninio eksploatavimo specialybę.

– Kaip atrodė pirmieji studijų metai? Kas labiausiai nustebino?

– Labiausiai patiko tai, kad nuo pirmo kurso buvo daug praktinių užsiėmimų – laboratoriniai darbai, suvirinimo darbai, metalo apdirbimas, padangų montavimas. Manau, labai svarbu, kad bazinės žinios suteikiamos nuo pat pradžios. Vėliau viskas tik sudėtingėja ir tampa dar įdomiau. Sportinių automobilių priežiūros specializacija prasidėjo nuo antro kurso. Jos labiausiai ir laukiau.

Dovydas Kruopys. Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

– Prie komandos prisijungėte jau pirmais studijų metais. Kaip, bėgant laikui, keitėsi jūsų vaidmuo komandoje?

– Taip, prie autoklubo prisijungiau tik atsiradus pirmai galimybei. Iš pradžių buvo teorinės paskaitos apie komandą, jos veiklą ir lenktynių metu atliekamus darbus. Vėliau – praktiniai užėmimai dirbtuvėse, kur pradėjau nuo smulkių užduočių, bet su laiku gaudavau vis sudėtingesnes.

Pirmaisiais metais varžybose atlikdavau taip pat tik pagalbinius darbus – keisdavau ratus, valydavau automobilį. Antraisiais metais jau buvau atsakingas už konkretų automobilį, jo priežiūrą, ruošimą. Tai reikalavo daug atsakomybės, bet ir buvo itin įdomu. Šiemet laukia dar daugiau atsakomybės ir iššūkių, bet to aš ir laukiu ir labiausiai noriu.

Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

Žvelgiant bendrai, komandoje turime vyr. inžinierius, technikus, pagalbinius darbuotojus. Inžinieriaus pozicija ir atsakomybės priklauso nuo jo patirties, žinių ir pastangų.

– Daugelis autosportu susižavi matydami greitai skriejančius automobilius. Žinoma, visi nori ir juos pilotuoti. O kas jus labiau traukia – inžinerija ar vairavimas?

– Kaip ir daugelis, pradžioje turbūt susižavėjau pačiomis lenktynėmis ir noru vairuoti. Tačiau dirbdamas dirbtuvėse supratau, kad inžinieriaus darbas man yra kur kas įdomesnis nei vairavimas.

Žinoma, skiriasi ir įsivaizdavimas, kas yra lenktynės, kaip dirba lenktynių komanda, kiek daug yra dedamųjų apie ką reikia pagalvoti ir pasiruošti, kiek sunkaus darbo laukia, norint pasiekti geresnių rezultatų.

Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

Taip pat reikia nepamiršti, kad tai brangus sportas, todėl nedaugelis gali sau tai leisti. Lietuvos inžinerijos kolegija suteikia unikalią galimybę jauniems žmonėms ne tik įgyti gerą kvalifikaciją, bet ir tas teorines žinias įtvirtinti praktikoje ir net lenktynių trasoje.

Susikrovus tokį žinių bagažą, manau, laukia puiki ateitis, didesnės galimybės išvykti į vakarų Europos komandas, augti, kaip specialistui.

Dovydas Kruopys. Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

– Gal galite pasidalinti kokiu nors įvykiu, kuris jums įsiminė per šiuos metus klubo veikloje?

Vienas įsimintiniausių momentų buvo dar mano pirmaisiais metais. Dalyvavome varžybose Rygoje. Jų metu per avariją buvo stipriai pažeistas mūsų automobilio priekis. Per 20 minučių pavyko jį sutvarkyti ir grąžinti į trasą, kol varžybos buvo sustabdytos. Prie remonto darbų prisidėjo ir kaimynai, ir net atbėgę konkurentai. Tokie momentai parodė ir visos bendruomenės tvirtybę ir, kad čia yra daugiau nei tik sportas ir konkurencija.

Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

Ta ypatinga atmosfera jaučiasi ir komandoje. Nesame tik kolegos. Kartu praleidžiame labai daug laiko tiek dirbtuvėse, tiek ir po darbo.

– Lenktynininkai jaudinasi prieš varžybas, nemiega naktimis. O kaip jūs? Ar inžinieriai taip pat stresuoja prieš startą?

– Asmeniškai miegu ramiai ir nejaučiu didelio jaudulio. Nerimas imti pradeda ir adrenalinas sukyla jau varžybų metu, kai nežinai, kas bus, ar neįvyks avarija, nenumatytas gedimas ar dar kažkas. Va tada tikrai jaudinamės.

– Dovydai, kaip manote, kokių savybių reikia geram inžinieriui?

– Svarbiausia – noras mokytis. Žinoma, reikia matematikos ir fizikos pagrindų, tiksliųjų mokslų, bet svarbiausia noras. Kelis metus sunkiai dirbti, o tada savo žinias pritaikyti jau trasoje.

Lietuvos inžinerijos kolegijos nuotr.

– Paskutinis klausimas, Dovydai. Kodėl verta rinktis Lietuvos inžinerijos kolegiją?

– Labai paprastas atsakymas: dėl lenktynių komandos, puikių dėstytojų ir galimybės tapti geru inžinieriumi ar techniku.