Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti šimtais milijonų metų anksčiau, nei manyta, – prieš 4,4 mlrd. metų, nors iki šiol teigta, jog tai neįmanoma.

Iki šiol mokslininkai manė, kad jokių formų gyvybė nebūtų galėjusi išlikti per vadinamąjį Vėlyvąjį bombardavimą – apie 100 mln. metų laikotarpį, kai neseniai susiformavusią planetą intensyviai trankė meteoritai, išmušdavę kraterius, pagal plotą prilygstančius Tailandui arba Prancūzijai.

Tačiau Kolorado universiteto mokslininkai Stephenas Mojzsisas ir Olegas Abramovas tvirtina, kad Žemės raidos pradžioje ne visur buvo pragariškai karšta. Daugelio formų gyvybė, kuri galėjo atsirasti gerokai anksčiau, tikriausiai turėjo galimybių ištverti meteoritų bombardavimą, teigiama žurnale "Nature" paskelbtoje studijoje.

Panaudoję Žemės plutos įkaitimo nuo smūgių skaitmeninius modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad per visą ankstyvąjį Žemės formavimosi laikotarpį gyvybei visiškai netinkamos sąlygos vienu metu apimdavo ne daugiau nei 37 proc. planetos paviršiaus. Be to, ne daugiau nei 10 proc. paviršiaus temperatūra viršijo 500 laipsnių Celsijaus.

Be abejo, tokia kaitra – labai didelė, tačiau didžioji Žemės dalis buvo gana vėsi, kad joje galėtų gyventi įvairūs mikroorganizmai.