Leta ir kankinanti mirtis. Toki nuosprendi vienam žinomam ir klestinciam Vilniaus verslininkui paskelbe konkurentai, gyvsidabriu užterše jo namus, automobilį ir biurą. Ši skandalinga istorija tesiasi jau ne vienus
metus.

Nors medikai tvirtina, kad apsinuodijimu gyvsidabriu atvejų nebuvo
užregistruota jau kelerius metus, į šios nuodingos chemines medžiagos
spąstus pakliuvęs vilnietis neskuba apie tai viešai prisipažinti.
„Mano istorija trunka jau ne vienus metus. Bet niekaip negaliu padeti taško, rasti įrodymų ir atskleisti susidorojimo užsakovų. Bijau dėl savo šeimos“, – pasakojo sostinėje dirbantis ir gyvenantis verslininkas (pavardė redakcijai žinoma).

50 metų slenkstį perkopęs vyras jau negali suskaičiuoti, kiek kartų dėl apsinuodijimo gyvsidabrio garais kreipėsi į gydytojus. Šie ilgą laiką juokavo, kad vyras jaučiasi blogai, nes paprasčiausiai sensta. Tačiau įsigijęs specialią aparatūrą jis įsitikino, kad sveikatai grėsmė kilo būtent dėl gyvsidabrio garų.
„Visi žino, kad gyvsidabris – nuodai, tačiau tik su juo susidūrę gali suprasti, kokius tragiškus padarinius jis gali sukelti“, – kalbėjo verslininkas.
Gelbėdamas šeimą vyras išsikraustė iš nuosavo namo, o žmoną ir vaikus kuriam laikui net buvo paslėpęs užsienyje. Verslininkas nerimauja ir dėl savo biuro darbuotojų – pastaruoju metu jiems ne kartą teko kviesti greitąją pagalbą.
Kas verslininko name ar biure papila mirtinų nuodų, vilnietis atsakyti kol kas negali – viešai prabilti jis sutiks tik tuomet, kai privatūs detektyvai įmins šią kraupią mįslę. „Gal po poros mėnesių“, – vylėsi vilnietis.

Tragiški nuodų padariniai

Šios šiurpios istorijos visuomenės sveikatos specialistai nežino, nes vyras kreipėsi į privačias gydymo įstaigas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro medikai ilgai laužė galvas bandydami prisiminti, kada pastarąjį kartą buvo užfiksuota apsinuodijimo gyvsidabriu atvejų.
Per pastaruosius ketverius metus sostinės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlikti demerkurizavimo (surinkti gyvsidabrio ar jo junginių), išvalyti patalpų buvo kviesta beveik 250 kartų.
Rimtos medikų pagalbos apsinuodijusiems žmonėms pastarąjį kartą reikėjo prieš 7 metus.
Tačiau būta ir tragiškų istorijų. Vienos Kauno ligoninės medikus daugiau nei prieš dvidešimt metų sukrėtė staigi kolegos mirtis. Spėjama, kad jis mirė apsinuodijęs gyvsidabriu. Šios medžiagos buvo rasta remontuojant vienos patalpos plautuvę – medikai ten pildavo gyvsidabrį iš sudaužytų termometrų ir sovietmečiu naudotų kraujospūdžio matavimo aparatų. Plautuvė užsikimšo, o kai santechnikai nuėmė jos sifoną, iš jo iškrito didžiulis gyvsidabrio gabalas.
Chemijos mokytojos, dirbusios vienoje Kauno vidurinių mokyklų, sunkios ligos priežastis taip pat paaiškėjo tik atlikus jos kabineto remontą. Gyvsidabrio rasta po medinėmis jos darbo kabineto grindimis.

Normą viršijo šimtus kartų

Gyvenamojoje aplinkoje leidžiama gyvsidabrio koncentracija ore 0,003 mg/m3, tačiau medikų užregistruotais atvejais gyvsidabrio koncentracija ore leistiną normą viršijo kelis šimtus kartų.
Prieš devynerius metus didelis kiekis gyvsidabrio buvo rastas Vilniaus apskrities centriniame pašte, plautuvėje. Kitą kartą į specialistus kreipėsi išsigandusi vilnietė. Įsigijusi garažą moteris jame aptiko sudaužytą trijų litrų talpos indą, iš kurio buvo išsiliejęs gyvsidabris.
Gyvsidabrį yra tekę valyti iš vieno Fabijoniškių daugiabučio namo laiptinės. Ši buvo užteršta asocia-liems asmenims lifte sudaužius pilną gyvsidabrio indą.

Paveikia visą organizmą

Gyvsidabris yra toksiška cheminė medžiaga. Tačiau pavojingas ne pats metalas, o jo garai. Ši medžiaga yra laki ir greitai garuoja kambario temperatūroje. Todėl dažniausiai organizmas apnuodijamas per kvėpavimo takus. Jei gyvsidabris į organizmą patenka per virškinamąjį traktą, greitai iškeliauja lauk nepadarydamas žalos sveikatai.
Vieni specialistai tvirtina, kad žmogus apsinuodyti gyvsidabriu gali net ir sudaužęs gyvsidabrio termometrą, kiti tikina, kad tai neturėtų padaryti žalos sveikatai.
„Nuodingi garai pažeidžia cent-rinę nervų sistemą, todėl pirmieji apsinuodijimo požymiai – galvos skausmas ir svaigimas. Vėliau pakenkiami vidaus organai, dėl apnuodijimo sutrinka medžiagų apykaita“, – aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Enrika Saplytė.
Specialistė patvirtino, kad apsinuodijimo gyvsidabriu atvejų prieš kelerius metus buvo kur kas daugiau nei dabar, nes neretai žmonės gyvsidabrio parsinešdavo namo radę gražaus skysčio indų apleistose dirbtuvėse ar gamyklose. O sužinoję apie jo žalą bandydavo atsikratyti – išpildavo į unitazą ar plautuvę.

Siūlo suberti į stiklainį

Jei pastebėsite išsiliejusio gyvsidabrio, kuo greičiau jį surinkite. Pirmiausia iš kambario reikėtų išvesti vaikus, atverti langą ir išvėdinti patalpą. Nereikėtų valgyti maisto produktų, kurie toje patalpoje buvo palikti atviri.
Paprastai gyvsidabris surenkamas specialiomis pipetėmis, bet jei gyvsidabrio kiekis nedidelis, laukti specialistų neverta, išvalyti patalpą galima patiems.
„Reikėtų gerai apžiūrėti patalpą – gyvsidabris susirenka į rutuliukus. Juos surinkti patogiausia paėmus šviesaus popieriaus lapą ir patepus jį klijais. Popieriumi reikėtų braukti iš kambario kampų centro link. Gyvsidabris prie popieriaus lengvai prilips. Surinktą gyvsidabrį reikia sukratyti į butelį ar stiklainį su vandeniu ir sandariai uždaryti“, – aiškino E.Saplytė.
Patalpą reikia išplauti 60–70 laipsnių temperatūros karštu muilo ir sodos tirpalu arba kalio permanganato tirpalu. Jokiu būdu nemėginkite gyvsidabrio siurbti dulkių siurbliu, nes įkaitusiame ore jis dar greičiau garuoja.
Patarimų, kaip elgtis ir kur dėti surinktą gyvsidabrį, miestiečiams gali duoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai ir medikai. Surinktą gyvsidabrį išvežti gali bendrovė „Avarija“.

Ištiria per dieną

Ar patalpa neužteršta gyvsidabriu, sostinėje gali nustatyti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai. Jie gavę iškvietimą atvyksta nedelsdami: tą pačią ar kitą dieną. Toks tyrimas kainuoja 23 litus.
„Specialia aparatūra dėl užterštumo gyvsidabriu dažniausiai tiriami oro mėginiai, tačiau gali būti tiriamos ir paviršių nuoplovos, tinko pavyzdžiai, nes gyvsidabrio garai nusėda ant įvairių paviršių. Tyrimų rezultatus galime pateikti per vieną dieną“, – aiškino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.
Laboratorijos specialistus gyventojai kviečia ne tik dėl užterštumo gyvsidabriu, bet ir dėl kitų cheminių medžiagų. Ar aplinka nekenks sveikatai, rūpinasi iki tol negyvenamas patalpas, pavyzdžiui, apleistas gamyklas, būstais sumanę paversti žmonės.