Kauno turgavietėse pasirodžius pirmiesiems baravykams ir raudonviršiams, vis daugiau miestiečių traukia į miškus grybauti.

Pasak Radiacinės saugos centro specialistų, šiomis dienomis padaugėjo klausimų, ar grybus saugu rinkti, ar jie nėra radioaktyvūs.

Nors po Lietuvos teritoriją radioaktyviomis medžiagomis užteršusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo daugiau kaip 30 metų, tarša ilgaamžiais radionuklidais vis dar tebėra miško paklotės viršutiniuose sluoksniuose.

Lietuva, palyginti su Skandinavijos, Vokietijos ir Lenkijos kai kuriomis teritorijomis, daug mažiau nukentėjo dėl šios avarijos. Vis dėlto abejonių, kad grybai gali būti radioaktyvūs, vis dar pasitaiko.

Radiacinės saugos centras ramina miško gėrybių mėgėjus: kasmet yra stebima grybų tarša radioaktyviomis medžiagomis, renkami grybai įvairiuose šalies miškuose.

Pasak specialistų, voveraitės yra mažiausiai radioaktyvias medžiagas kaupiantys grybai, juose tarša radionuklidais – minimali. Kitos grybų rūšys skirtingai kaupia radionuklidus. Santykinai didesnius šių medžiagų kiekius sukaupia raukšlėtieji gudukai, tačiau radionuklidų labai sumažėja grybus verdant.

Radiacinės saugos centras šiemet jau ištyrė grybus iš Labanoro girios, Kauno, Tauragės, Jurbarko, Švenčionių, Vilniaus, Ukmergės, Šalčininkų ir kitų savivaldybių teritorijose esančių miškų.

Voveraičių, baravykų, raudonikių, ūmėdžių, kazlėkų, raukšlėtųjų gudukų, pilkųjų meškučių ir kitų šią vasarą surinktų grybų mėginių tyrimų rezultatai rodo, kad tarša yra nedidelė, neviršija leistino kiekio.