Griaunami Profsąjungų rūmai skendi įtarimų dulkėse

Ant sostinės Tauro kalno jau trečia savaitė burzgia ekskavatoriai, zuja krovininiai automobiliai su buvusių Profsąjungų rūmų nuolaužomis. Žolė ant kalno net pabalusi nuo griovėjų sukeltų dulkių. O miesto tarybos Antikorupcijos komisijai teks kapstytis po galimai ne itin švarius rūmų griovimo sandorio užkulisius.

Pigesnis pasiūlymas netiko

Nugriauti buvusius Profsąjungų rūmus kainuos beveik 1,85 mln. eurų. Nors Vyriausybė skyrė Vilniaus savivaldybei biudžeto dotaciją, už rūmų griovimą gali tekti susimokėti sostinės mokesčių mokėtojams, mat darbų pirkimo konkursas apskųstas teismui. Jeigu viešųjų pirkimų pažeidimai bus patvirtinti, biudžeto lėšų savivaldybė negaus.

Į miesto tarybos Antikorupcijos komisiją, prašydamas įvertinti administracijos ir savivaldybės įsteigtos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veiksmus, kreipėsi parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jam didelių įtarimų kelia pastarosios įmonės vykdytas buvusių Profsąjungų rūmų pastato griovimo darbų viešasis konkursas.

Vilniaus miesto savivaldybė rūmus perėmė šių metų pradžioje, o gegužės 13 d. pasirašė sutartį su Kultūros ministerija. Sutartimi savivaldybei suteikta valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija, skirta teritorijos, kurioje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, parengiamiesiems sutvarkymo darbams apmokėti. Šalys susitarė, kad dotacija turi būti panaudota ir iki šių metų gruodžio 1 d. savivaldybė turi pateikti ministerijai paraiškas gauti lėšas.

Tačiau griovimo darbų viešasis konkursas buvo paskelbtas tik liepos 31 dieną, ir ne savivaldybės, o UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“. Atlikti pirkimą ją raštu įgaliojo savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, beje, įrašydamas įgaliojime ir pradinę pirkimo sutarties vertę – 1 864 910,96 euro su PVM. Konkurso dokumentuose ši suma buvo įvardyta kaip maksimali, nurodyta, kad ją viršijantys pasiūlymai nebus svarstomi.

Atvirame supaprastintame konkurse pasiūlymus pateikė 3 pretendentai, kvalifikacijos vertinimo etapą pasiekė 2. Jų siūloma kaina skyrėsi apie 0,5 mln. eurų, tačiau pirkimo komisija pigesnį pasiūlymą pateikusius tiekėjus iš konkurso pašalino neva dėl neturimo leidimo vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje. Laimėtoju rugsėjo 11 d. paskelbtas likęs konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas kone iki dugno išsėmė maksimalią griovimo darbams numatomą sumą ir siekė per 1,842 mln. eurų.

Už borto likęs konkurentas kreipėsi į teismą, ieškinys priimtas, tačiau nebuvo nustatytos laikiniosios apsaugos priemonės ir spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, kurią sudarė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, o subtiekėju jungtinės veiklos partneriai pasitelkė UAB „Active Construction Management“.

Subtiekėjas bankrutuoja

Pastarosios bendrovės pavadinimas daug kam negirdėtas, bet paaiškėjus, kad taip nuo šių metų rugsėjo 23-iosios vadinasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratyje atsidūrusi statybų bendrovė „Irdaiva“, abejonių dėl griovimo darbų pirkimo skaidrumo tik daugėja. Negana to, pavadinimą pakeitusi įmonė praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo paprašė teismo iškelti jai bankroto bylą. Apie „Irdaivos“ stabdomus darbus įvairiuose per viešuosius konkursus laimėtuose projektuose visoje Lietuvoje žinoma jau kelis mėnesius, neveikia jos interneto tinklalapis, viešai nurodytas vadovo telefonas.

Profsąjungų rūmų griovimo sutartyje kainos dalis, numatyta subtiekėjui „Irdaiva“ buvo 423,5 tūkst. eurų už elektros tinklų ir kitų įrenginių perkėlimą, griovimo darbus ir vitražus, kurie turi būti perkelti, restauruoti ir perduoti Lietuvos dailės muziejui.

„Kas atliks darbus, jeigu samdoma bankrutuojanti bendrovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų? – stebisi R. Žemaitaitis. – Bet pirmiausia labai keista, kodėl savivaldybė pati neskelbė griovimo darbų konkurso, o pavedė tai atlikti „Vilniaus vystymo kompanijai.“ Gal čia reikėtų prisiminti ankstesnį šios bendrovės „bendradarbiavimą“ su „Irdaiva“, kai ši laimėdavo kone visus „Vilniaus vystymo kompanijos“ konkursus dėl darbų sostinės švietimo ir sveikatos įstaigose? O UAB „Statybų kodas“ priklauso tiems patiems akcininkams.“

Viešųjų pirkimų tarnyba dar prieš 5 metus buvo nustačiusi neteisėto „bendradarbiavimo“ atvejį, kai sostinės „Ąžuolo“ vaikų darželyje pirmiausia buvo atlikti darbai, o tik paskui formaliai paskelbtas viešojo pirkimo konkursas, kurį, žinoma, laimėjo „Irdaiva“. Pastaruoju metu šis pavadinimas buvo siejamas su sostinės Lazdynų baseino stringančiais darbais ir papildomų lėšų kaulijimais.

1,85 mln. eurų – maždaug tiek kainuos nugriauti buvusius Profsąjungų rūmus.

„Kitas dalykas – kaip galima pasirašyti griovimo sutartį 17 savaičių terminui, kai finansavimo sutartyje buvo nustatyta, kad pastatas turi būti nugriautas ir nuolaužos utilizuotos iki gruodžio 1 dienos? Juk akivaizdu, kad šis terminas pažeidžiamas, o tokiu atveju miestas visų valstybės lėšų negaus - teks mokėti iš savo biudžeto, - nuogąstauja R. Žemaitaitis. – Kur savivaldybės logika, jeigu sako, kad darželiams ir mokykloms trūksta pinigų, o rizikuoja negauti dotacijos ir dar 0,5 mln. eurų atiduoda tiesiog šiaip sau, pašalinus iš konkurso pigesnį pasiūlymą pateikusį tiekėją? Žinoma, jis kreipėsi į teismą, ir jeigu paaiškės pažeidimai, savivaldybei teks ir šiam žalą atlyginti, ir dotacijos iš Kultūros ministerijos apskritai negaus.“

Spalio 11 d. Kultūros ministerija iš tiesų priėmė sprendimą sumažinti Vilniaus savivaldybei skiriamą specialiąją dotaciją 596 tūkst. eurų. Kaip „Vilniaus dieną“ informavo ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, šiems metams lėšų dalis sumažinta įvertinus rizikas, kad suplanuoti griovimo darbai galimai nebus atlikti iki metų pabaigos.

„Tačiau 2019 m. sumažintą lėšų dalį planuojama skirti 2020-aisiais, kad būtų užbaigti visi griovimo darbai“, – tvirtino Kultūros ministerijos atstovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nieko baisaus

nieko baisaus portretas
Tiesa, mūsų atveju Vilniaus savivaldybė irgi leido neskelbti konkurso, nors name savivaldybei priklauso 10 socialinių būstų.Be jokio rangos konkurso Viešųjų pirkimų portale, sutartis tarp namo administratoriaus ir su juo susijusiu rangovo buvo pasirašyta paprastuoju būdu. Savivaldybei, valstybei, BetaLT ir visoms kitoms atsakingoms institucijoms viskas atrodo gerai. :)

nieko baisaus

nieko baisaus portretas
Čia tik Žemaitaitis. :) Bet kad Vilniaus savivaldybė itin pakančiai žiūri į pažeidinėjamus terminus, tai irgi faktas. Mūsų atveju 1 metų renovacijos terminas ištįso iki 3 metų, darbai atliekami ne itin kokybiškai, bet Vilniaus savivaldybei viskas gerai. Ji ramiausiai mokėjo kompensacijas už apdraskyto ir įmirkusio namo(lauko) šildymą ir nereiškė jokių priekaištų rangovui, dargi jį visokeriopai gynė. Namas iki šiol nebaigtas, nors stende nurodyta darbų pabaiga 2018 metų sausis. :)
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių