Kaune šeštadienį vyko pirmosios Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės. Jas rengėjai - Kūno kultūros ir sporto departamentas ir Lietuvos neįgaliųjų draugija skyrė S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 75-osioms metinėms.
Iš visos Lietuvos į Kauno sporto halę suvažiavo per 500 žmonių. Daugelis žaidynių dalyvių sėdėjo invalido vežimėliuose, buvo pasirėmę ramentais, ne vieną jų į renginį atlydėjo artimieji.
„Svarbu ne nugalėti, bet rasti jėgų ir įrodyti, kad sporto aikštėje gali būti vikrus ir neprarandantis optimizmo", - atidarydamas žaidynes sakė Kauno neįgaliųjų draugijos pirmininkas, vienas pagrindinių žaidynių organizatorių Ignas Mačiukas.
Kaunietė Laima Masaitienė pasakojo, kad sportuodama pasisemia optimizmo, turi galimybę pabendrauti su tokiais pat likimo draugais. „Gal ir nelaimėsiu medalio, bet gerų emocijų pasisemsiu su kaupu", - sėdėdama invalido vežimėlyje optimistiškai kalbėjo moteris.
Iš Kalvarijos atvykusi Angelė Astrauskienė pasakojo, jog į varžybas važiuoja, kad ir kur jos vyktų. Po sunkios traumos iš vežimėlio neišlipanti moteris teigė, kad sportas jai padeda pasijusti geriau. „Reikia nemažai valios, užsispyrimo, bet nugalėjus pergalės jausmas būna labai geras", - mėtydama baudas savo patirtimi dalijosi A.Astrauskienė.
Tarp žaidynių dalyvių buvo ne tik judėjimo, bet ir klausos, regėjimo, intelekto negalią turinčių žmonių. Jie varžėsi devyniose rungtyse, tarp kurių buvo ir neįprastų, skirtų tik neįgaliesiems. Didelio susidomėjimo sulaukė hel-pongas, kurį žaidžiant lauko teniso rakete kamuoliuką reikėjo pataikyti į krepšį. Neįgalieji rungėsi prie šaškių, šachmatų lentų, dalyvavo smiginio, orientavimosi sporto, krepšinio baudų mėtymo varžybose.
Naujausi komentarai